Grįžti į Šeima

S. ir D. Eldredge. Meilė ir karas

Knygoje Steisė ir Džonas atvirai kalba apie savo santuoką, patiriamus sunkumus ir kaip kiekvienas atskirai bei abu kartu jie juos įveikia, padedami Dievo.

Svoris 300 g
Išmatavimai 15 x 21 cm
Leidykla

Abigailė

Išleidimo metai

2011

Puslapių skaičius

208

Viršelis

Minkštas

10,20 €

Neturime

Produkto kodas: 05-136 Kategorijos: ,

Produkto aprašymas

Tai ketvirtoji Eldredge knyga, kurią išleidžia TAPATI, pirmosios buvo „Laukinis širdyje“, „Žavingoji“ ir „Vyro kelionė“.

Ištrauka iš S. Ir D. Eldredge „Meilė ir karas“

Anksčiau prisipažinome, kaip naiviai viską supratome tuokdamiesi. Manėme taip: „Mylėkite Dievą, mylėkite vienas kitą, ir viskas bus puiku!“ Už savo naivumą vos nesusimokėjome santuokos žlugimu. Pamoką išmokome sunkiuoju būdu (o ar būna, kad pamokas išmokstame lengvai?): čia kažkas daugiau pakasta. Teko akis į akį susigrumti su savo žaizdomis. Tai sukėlė šoką. Teko kalbėtis apie tai, kaip mes elgiamės vienas su kitu, pasijutome pažeminti. Teko suvokti, kad mūsų istorija žymiai pavojingesnė, nei manėme, kad tiek daug pastatyta ant kortos. Labiausiai praregėjome suvokę, kad abu turime bendrą priešą.
Santuokos pradžioje mums niekas apie tai nepasakojo, o jei ir sakė, nekreipėme į tai dėmesio. Tačiau situacija kartojasi Šv. Rašte. Gyvenimo pabaigoje patyręs šv. Petras rašo perspėjamąjį žodį Kristaus sekėjams:
Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams plačiajame pasaulyje. (1 Petro 5, 8–9).
Jis taria, kad kiekvienas iš mūsų („visi broliai plačiajame pasaulyje“) yra persekiojamas labai realaus priešo, šį jis piešia kaip „riaumojantį liūtą“, tykantį pirmos progos, kada galės mus praryti. Ne vien tik „sugundyti“. Praryti. Jei esate matę filmą „The Ghost and the Darkness“, turėtumėte aiškiau suprasti, apie ką aš kalbu. Petro skaitytojas, tuo metu gyvenęs tarp liūtų, šį akis atveriantį įspėjimą turėjo suprasti blaiviai. Mums, šių laikų žmonėms, geriau šėtoną įsivaizduoti kaip teroristą – gudrų, pavojingą, apsėstą – ieškantį, ką čia galėtų sunaikinti tavo gyvenime, nepaisantį sąžiningo žaidimo taisyklių.
<...>
Kai Džimas ir Sendi susituokė, Džimo sesuo išgyveno krizę: jos vyras pranešė apie romaną su kita moterimi. Po poros mėnesių jis išėjo iš namų, palikdamas ją besilaukiančią pirmagimio. Džimas ir Sendi nuomojosi didelį namą ir pasikvietė seserį gyventi drauge. Tai buvo mylinčių žmonių poelgis, bet ir labai neteisingas žingsnis. Kitus šešis mėnesius jaunavedžiai nuolatos sprendė šią skyrybų dramą. Tai sekino emociškai. Džimas ištisas valandas kalbėjosi su savo seserimi, Sendi jautėsi apleista.
Gali atrodyti labai krikščioniška padėti vienišai mamai, tačiau pasikviesti į namus kitą moterį , kurios poreikiai didžiuliai, vos tik pradėjus vedybinį gyvenimą, buvo blogas sumanymas. Žvelgdamas į praeitį Džimas nepamena savęs klausiant Dievo, ar gali taip elgtis. Sendi tai be galo įskaudino. Taip painiava virto skausmo šaltiniu, ne vienerius metus trukdžiusiu jiems gyventi. Būtų buvę žymiai geriau, jei sesuo būtų grįžus gyventi pas savo tėvus arba šeima būtų padėjusi jai išsinuomoti butą atskirai.
Tą dieną, kai Dievas Adomui davė Ievą, Jis taip pat nubrėžė tam tikras šeimos ribas: „Todėl vyras palieka savo tėvą ir motiną, glaudžiasi prie savo žmonos ir jie tampa vienu kūnu.“ (Pradžios knyga 2, 24). Viso to tikslas – vyro ir žmonos vienybė. Taip jau yra: negali „glaustis“, jei „nepalieki“. Negali tapti vienu, jei nepasitrauki iš buvusios šeimos. Kai vyras ir žmona susituokia, jie suformuoja naują šeimą, naujus namus. Juos jungia patys artimiausi saitai gyvenime. Visi kiti saitai yra antriniai ir visada turi likti antri.

Atsiliepimai

Atsiliepimų dar nėra.

Būkite pirmas aprašęs “S. ir D. Eldredge. Meilė ir karas”