Pokalbis kažkur anapus mirties, kuriame dalyvauja John F. Kennedy, C. S. Lewis ir Aldous Huxley.

963 metų lapkričio 22-ąją per keletą valandų mirė trys didžiai garbūs žmonės C. S. Lewis, John F. Kennedy ir Aldous Huxley. Visi trys – kiekvienas savaip – tikėjo, kad mirtis nėra žmogaus gyvenimo pabaiga. Sakykime,kad jie buvo teisūs ir kad po mirties jie susitiko. Kaip klostytųsi jų pokalbis?

Tariamą jų pokalbį Peter Kreeft pateikia kaip šiuolaikinį sokratišką dialogą – kaip dalį „didžiojo pokalbio“, vykstančio jau daugelį šimtmečių. Ar žmogaus gyvenimas turi prasmę? Ar mums duota žinoti apie gyvenimą po mirties? Ar galima įrodyti, kad Jėzus buvo Dievas?

Pasitelkęs logiką ir kūribinę fantaziją Kreeft vaizduoja Lewį kaip krikščioniškąjį teistą, Kennedį – kaip modernųjį humanistą, Huxlį – kaip Rytų panteistą. Jų sąveika šioje knygoje – tai ne tik puikus samprotavimo, bet ir puikios dramaturgijos pavyzdys.

Peter Kreeft yra Bostono koledžo filosofijos profesorius, keleto knygų autorius (tarp jų – C. S. Lewis, Dangaus: širdies troškimas, Meilė stipresnė už mirtį).

K.Feldmano knygoje piešiamas šios didžios moters ir atsidavusios krikščionės portretas. Nors pagerbta aukščiausiais titulais ir apdovanojimais, ji visados liko su tais, kuriems tarnavo ir kuriuos globojo gyvus ir mirštančius.