Taip dažnai nutinka ir mums. Šiame pasaulyje turime apie aštuoniasdešimt gyvenimo metų, ir balsas mus nuolat įspėja: „Nepamiršk paties svarbiausio dalyko!“
O pats svarbiausias dalykas yra dvasinės vertybės: malda, budėjimas, šeima, draugai, gyvenimas. Antraip iššvaistysime turimą laiką ir apleisime svarbiausius dalykus – „sielos lobius“!
Kai šio gyvenimo durys užsivers, apgailestavimas niekuo nepadės. Gyvename problemų, kančių, korupcijos, barbariškumo, neteisybių kupiname pasaulyje, kur kiekvieną dieną miršta nekalti vaikai, šeimos tėvai ir nusivylusios motinos. Taip yra dėl to, kad pamiršome „patį svarbiausią dalyką“. Bruno Ferrero

Knygoje pateikti paprasti, jaudinantys, kupini išminties ir priverčiantys susimąstyti trumpi pasakojimai sielai.

Knygoje aptariama santuokos institucija: esminės santuokos normos, moralinė ir socialinė jos vertė. Kalbama ne apie tai, kam leisti tuoktis, o apie tai, kas yra santuoka. Čia glūdi visa kovos tarp dviejų požiūrių į santuokos prasmę esmė. Nėra pagrindo tikėti, bet yra apsčiai priežasčių abejoti, kad pakoreguotas civilinės santuokos apibrėžimas privers žmones gyventi pagal santuokos normas. Jis veikiau trukdytų žmonėms suvokti idėjinį tų normų pagrindą. Nuo žalingų socialinių pokyčių bangos skirtų tik silpna sentimentų siena.

Visuomenėje ir bažnyčiose šiandien trūksta dvasinių lyderių, mokytojų ar mentorių. Visi gimėme,
augome ir pradėjome savo kelionę suaugusiųjų gyvenimo link. Taip, kaip keliaujame iš vietos į vietą, taip
ir augant dvasiškai mums reikia mentoriaus pagalbos, žmogaus, kuris tolėliau paėjęs ir žino, ką daryti.
Bibliniai pavyzdžiai mums rodo, kad mentorius noriai dalinasi savo patirtimi ir žiniomis su kitais, turi gilų
santykį su Dievu ir kitais su Dievu gyvenančiais žmonėmis.

Šiandien sunku atskirti tuos, kurie tikrai seka Kristumi nuo tų, kurie tik apsimeta esą krikščionimis. Bet
Jėzus meta iššūkį – mokėti tikrą mokinystės kainą tiems, kurie pasirenka Juo sekti. Taigi kaip atrodo
tikroji mokinystė? Ko ji reikalauja iš mūsų? Šių induktyvių studijų metu susidursite su tuo, ką reiškia
išsižadėti savęs ir sekti Kristumi. Kuo geriau suprasite atskiriamuosius tikro Jėzaus sekėjo požymius, tuo
labiau būsite paraginti sekti Juo ir atrasti iš visiško paklusnumo ateinančius palaiminimus.

Daugelis žmonių mano, kad pinigai padarys juos laimingus, tačiau jie klysta ir yra nusivylę. Nors pinigai ir
kitas materialus turtas gali būti finansinės gerovės matas, tai, kaip naudojame materialines gėrybes,
parodo mūsų santykių su Dievu kokybę. Mūsų turto samprata atskleidžia, kur iš tikrųjų glūdi mūsų širdis.
Gerovė nėra nuodėmė, bet ji atneša pareigas. Skurdas taip pat nėra dorybė, ypač kai jis atitraukia mus
nuo tikrai svarbių dalykų.

Knygoje sujungiant teologinę ir dvasinę refleksiją ir įvairius pastoracinius bei socialinius klausimus apmąstomas Dievo gailestingumas. Be jo, teigia kardinolas Walteris Kasperis, neįmanoma suprasti krikščionybės ir gyventi krikščioniškai.

Žinia apie Dievo gailestingumą nėra nuo pasaulio realybės nutolusi ir praktiškai neįgyvendinama teorija; ji apima daugiau nei tik sentimentalūs užuojautos pareiškimai. Žinia apie Dievo gailestingumą daro poveikį kiekvieno krikščionio gyvenimui, pastoracinei Bažnyčios praktikai, taip pat įnašui, kuriuo krikščionys turi prisidėti prie žmogaus orumo paisančio, teisingumu ir gailestingumu pasižyminčio visuomeninės sanklodos pavidalo kūrimo.

Walteris Kasperis (g. 1933 Heideheime prie Brenco, Vokietijoje), teologijos daktaras, dogminės teologijos profesorius. 1989 m. paskirtas Rotenburgo-Štutgarto vyskupu; 1999 m. pašauktas į Romą, 2001 m. tapo kardinolu; iki 2010 m. Popiežiškosios tarybos krikščionių vienybei skatinti bei Religinių santykių su žydais komisijos pirmininkas; Tikėjimo mokslo kongregacijos ir Tarpreliginio dialogo tarybos narys.

Dr. Janet Geringer Woititz (1938–1994) – amerikiečių psichologė, suaugusių alkoholikų vaikų judėjimo pradininkė.

Tarptautinį pripažinimą pelniusioje knygoje “Suaugę alkoholikų vaikai” autorė pažvelgia į vidų tų, kurie augo priklausomybių kamuojamose, nedarniose šeimose. Per daugelį praktikos metų susipažinusi su šimtais tokių žmonių, daktarė nustatė juos vienijančias savybes ir bruožus, nulemtus vaikystėje patirtų traumų, bei nurodė būdus, kaip atitrūkti nuo našta tapusios praeities ir išmokti gyventi kitaip.

Ši knyga – ne medicininė studija. Ir ne akademinė tyrimo ataskaita. Veikiau buvo siekiama aprašyti autorės pastebėjimus ir tai, kas bendra šimtams jos sutiktų suaugusių alkoholikų vaikų savęs suvokimui. Aprašytų SAV (suaugę alkoholikų vaikai) savybių Dr. Janet Geringer Woititz neaptaria kaip trūkumų. Tik pateikia sukauptas žinias. Psichologė įsitikinusi – žinojimas išlaisvina, ir tiems, kas atpažins save, atsivers naujos galimybės. Galbūt jie pasiryš įdėti pastangų ir pakeisti bruožus, sunkinančius jų gyvenimą, o gal nesiims nieko. Bet kuriuo atveju skaitytojai geriau pažins save, o tai padės geriau save suprasti. Šitai savo ruožtu įgalins ugdyti savimonę.

“Suaugę alkoholikų vaikai” ne iškart tapo bestseleriu. Daug leidėjų rankraštį atmetė, dar sykį man primindami, kad išpūčiau didelę problemą iš menkniekio. Gal būtų galima išleisti lankstinuką, bet tikrai ne knygą. Nacionalinės alkoholizmo tarybos konferencijoje susipažinau su Gary Seidleriu iš U.S. Journal. Kažkas, susipažinęs su mano darbu, pasiūlė rankraštį parodyti jam. Abu džiaugiamės, kad parodžiau.

Pirmas knygos leidimas pasirodė 1983 metais, ir daugiausia buvo parduodama pagal užsakymus paštu. Knygynų šis leidinys nedomino. Knygą perskaitę suaugę alkoholikų vaikai vieni kitiems apie ją pasakojo ir pirkdavo šeimos nariams. Žinia sklido vis plačiau. Išaugus paklausai, jų paėmė ir knygynai, bet dažniausiai laikė paslėptas sandėlyje. Norintys įsigyti turėdavo teirautis pardavėjų. Lentynose jos negulėjo. Tai trikdė savo šeimos reikalus slėpti pripratusius žmones. Jiems tekdavo nepažįstamo žmogaus prašyti knygos, kurios pavadinimas iškart išduodavo. Bet poreikis drovumą nugalėjo.

Iš anglų kalbos vertė Lina Černiauskaitė

Pirmą kartą ši knygelė leidžiama lietuvių kalba, skiriama vaikams ir jaunimui nuo 9 metų amžiaus ir pateikia pagrindinius Biblijos pasakojimus, su nuorodomis į pilną Šventojo Rašto tekstą. Čia surinkta 50 Senojo Testamento ir 50 Naujojo Testamento pasakojimų su “klausimais apmąstymui”, kurie padės pradėti pokalbį ir gilintis į Šventojo Rašto mokymą.

Filosofijos profesoriaus Peterio Kreefto knygoje “Kaip teisingai pasirinkti?” aptariamas moralinis pasirinkimas, jo svarba mūsų gyvenime.

Kodėl geri sprendimai kartais skaudina?
Kaip iš tiesų žinoti, kas yra neteisinga?
Ar tikrai tikslas pateisina priemones?
Kaip teisingai pasirinkti?
O gal geriau visai nesirinkti ir tyliai palaukti, kol tai padarys kiti?
Autorius svarsto, kodėl mums taip sunku priimti sprendimus ir ką daryti, kad mūsų pasirinkimas neatsisuktų prieš mus pačius.

Knyga „Kaip teisingai pasirinkti?” skirta visiems, kam stinga aiškumo svarstant moralinius klausimus, tvirtumo priimant moralinius sprendimus ir laimės, kai tenka gyvenime susidurti su savų ar kitų žmonių priimtų moralinių sprendimų padariniais.