Knygoje “Peizažas su slibinais” M. O’ Brienas nagrinėja itin aktualią temą – pasakos ir fantastikos įtaką vaiko vaizduotės lavinimui ir sveikos pasaulėžiūros kūrimui. Labiausiai autorių domina simbolių vaidmuo. Simboliai, vartojami tradicinėse pasakojimuose, ženklindavo neregimojo pasaulio būtybes – nesvarbu, angelus ar velnius. Jie padėdavo įsigilinti į krikščioniškąjį visatos supratimą, suteikdavo vaikui nemažai svarbių žinių apie neregimąjį pasaulį ir jo kovą su materialiuoju pasauliu, kuriame mes turime gyventi. Knygoje ypač kruopščiai tyrinėjamas slibino simbolis. Autorius rašo, kad šis simbolis vienu ar kitu pavidalu egzistuoja beveik visose kultūrose ir kad Vakarų literatūroje jis simbolizavo priešą aiškiai apibrėžtoje gėrio ir blogio kovoje. Šios kovos fronto linija tapo nebeaiški, nes padidėjo “religinis neraštingumas” ir buvo nukrypta nuo tradicinio klasikinių simbolių vartojimo. Baigiamoji knygos dalis yra tarsi perspėjimo šūksnis krikščioniškąjąi civilizacijai, nepastebimai slystančiai atgal į pag