Pokalbis kažkur anapus mirties, kuriame dalyvauja John F. Kennedy, C. S. Lewis ir Aldous Huxley.

963 metų lapkričio 22-ąją per keletą valandų mirė trys didžiai garbūs žmonės C. S. Lewis, John F. Kennedy ir Aldous Huxley. Visi trys – kiekvienas savaip – tikėjo, kad mirtis nėra žmogaus gyvenimo pabaiga. Sakykime,kad jie buvo teisūs ir kad po mirties jie susitiko. Kaip klostytųsi jų pokalbis?

Tariamą jų pokalbį Peter Kreeft pateikia kaip šiuolaikinį sokratišką dialogą – kaip dalį „didžiojo pokalbio“, vykstančio jau daugelį šimtmečių. Ar žmogaus gyvenimas turi prasmę? Ar mums duota žinoti apie gyvenimą po mirties? Ar galima įrodyti, kad Jėzus buvo Dievas?

Pasitelkęs logiką ir kūribinę fantaziją Kreeft vaizduoja Lewį kaip krikščioniškąjį teistą, Kennedį – kaip modernųjį humanistą, Huxlį – kaip Rytų panteistą. Jų sąveika šioje knygoje – tai ne tik puikus samprotavimo, bet ir puikios dramaturgijos pavyzdys.

Peter Kreeft yra Bostono koledžo filosofijos profesorius, keleto knygų autorius (tarp jų – C. S. Lewis, Dangaus: širdies troškimas, Meilė stipresnė už mirtį).

Ši knyga apie tai, jog tikrasis žmogiškumas gali būti atkurtas tik tuomet, kai suprantame, kas yra dvasinis gyvenimas. Esame įsitikinę, kad mokant apie krikščionišką gyvenimą reikia pabrėžti žmogaus atsakomybę ir skatinti jį džiaugtis gyvenimu.

Kas nors gali manyti, kad čia netinkamai pabrėžiamas žmogiškumo elementas. Juk knyga apie krikščionio gyvenimą turėtų būti pavadinta “būti dvasingam“ arba akcentuoti Dievo galią, o ne kokius nors žmogiškumo aspektus, ar ne? Tačiau skaitant jums paaiškės, kad ši knyga tikrai nemenkina Biblijos mokymo, jog išganymas prasideda ir baigiasi Dievo valia ir meile.

Tačiau Dievas, išvaduodamas mus, paklydusius, ir dovanodamas bendrystę su savimi, trokšta suteikti mums laisvę būti žmogiškiems. Tai reiškia būti tokiems, kokius mus Dievas buvo sukūręs iš pat pradžių – tarnauti jam ir džiaugtis juo, tarnauti ir džiaugtis vienas kitu, valdyti jo gerą pasaulį ir juo irgi džiaugtis. Todėl mūsų tikslas – padėti biblinį krikščionio gyvenimo pagrindą, prie kurio, tikimės, vyrai ir moterys galės triūsti toliau ir pastatyti nuostabų, akiai malonų pastatą – žmogaus gyvenimą, kuris šlovins Dievą ir išliks per amžius.