Panašu, kad turime beveik įgimtą gebėjimą pasirinkti gyvenimo draugą, kuris vestų mus iš proto. Tie patys partnerio bruožai, taip mus žavėję, kai susipažinome, vėliau pradeda erzinti.

Mes pasirinkome partnerį ne be priežasties. Kartais tikrai gali atrodyti, kad gyvename su ne tuo žmogumi ir, galbūt, būtume laimingesni, jei iškeistume jį į kitą. Tačiau dauguma iš mūsų turime išmokti kažką svarbaus iš savo gyvenimo draugo. Minutėlei nustokite kaltinę savo partnerį, kad neduoda jums, ko norite, ir išsiaiškinkite, kodėl jį pasirinkote.

Mūsų partneriai padeda mums atrasti mūsų sielos vietas, kurioms būtinas išgydymas. Nenuvertinkite savo pasirinkimo. Tai nėra klaida. Jūsų pasirinktas žmogus idealiai tinka, kad padėtų jums užaugti ten, kur neužaugote vaikystėje. Taip, augti yra sunku, todėl mes priešinamės. Mums nepatinka keistis. Šioje knygoje dr. Harvilis Hendriksas moko bendravimo įgūdžių, kurie jau padėjo šimtams tūkstančių porų atsisakyti vaikystėje išmokto elgesio – „verkšlenimo“ ir „bausmės“.

„Galų gale pradėjome vienas kitą girdėti ir susišnekėti“ – sako poros išbandžiusios šią terapiją. Šis praktinis vadovas poroms aprašo revoliucinę Imago santykių terapijos metodiką, padedančią išspręsti konfliktus, užmegzti gilesnį ryšį ir atgaivinti aistrą.

„Nežinau geresnio vadovo poroms, kurios iš tiesų nori brandžių santykių.“
M. SCOTT PECK, „NEPRAMINTU KELIU“ AUTORIUS

“Harvilis Hendriksas siūlo geriausią man žinomą programą, kuri meilės ir neapykantos energiją santuokoje nukreipia partnerių tarpusavio išgydymui.“
T. GEORGE HARRIS, VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS, „AMERICAN HEALTH“

Dauguma mūsų nežino, kaip pradėti nemalonų pokalbį taip, jog netaptų priešiški. Kiekvienas iš mūsų turi gebėti teisingai ir išmintingai kelti nepatogius klausimus. Kartais tai paprasčiausias „Ne“, apsaugantis nuo persitempimo, arba „Taip“ didesniam artumui sveikame santykyje. Kitąsyk mums teks pasipriešinti blogam elgesiui: kontrolei, manipuliacijai, neatsakingam elgesiui ar net smurtui. Sėkmingi žmonės moka kelti nepatogius klausimus. Jie žino, kad sveikos ribos pagerina santykius, kad nemalonių ir netgi pavojingų situacijų galima išvengti pasikalbėjus akis į akį. Ši knyga įgalins jus imtis iniciatyvos kuriant sąžiningus, artimus ir pasitenkinimą teikiančius santykius.

Knygos autoriai paaiškina, kaip įvairiose situacijose praktiškai pritaikyti principus, minėtus ankstesnėse knygose RIBOS ir RIBOS SANTUOKOJE:

-kaip pasiruošti pokalbiui;

-kaip pasakyti, ko nori;

-kaip paprašyti keisti blogą elgesį;

-kaip neutralizuoti kontrataką;

-realių pokalbių su sutuoktiniu, širdies draugu (-e), vaikais, bendradarbiais, viršininku, tėvais pavyzdžiai.

Daugybė praktinių patarimų padės jums sukurti artimesnius, supratimu bei pagarba grįstus santykius su žmonėmis, kurie jums rūpi.

Dėl to, kad tokią širdį Dievas davė kiekvienai moteriai. Tokį vaidmenį jai skyrė suvaidinti – būti žaviai ir gražiai būtybei, kurios gyvenimas pakeis pasaulį.

Kodėl moterys apleidžia savo troškimus užaugusios? Džonas ir Stasi Eldredge rašo: „Nagi prisiminkite moteris, kurias bažnyčiose laikome moteriškumo įsikūnijimais. Jos meilios, paslaugios, jų plaukai sušukuoti, jos įnikusios į darbus, disciplinuotos ir… pavargusios“. Gyvenimas sunkus mergaitės širdžiai.

Prisiminkite savo pasakas – piktadarys visada kėsinasi į Gražuolę. Tavo gyvenimo istorija yra ilgo ir nuoseklaus pasikėsinimo į tavo širdį istorija. Į tave kėsinasi tas, kuris žino, kuo tu galėtumei būti. Jis bijo tavęs. Tačiau kiekvienoje istorijoje yra herojus. Tavo gyvenimo istorija taip pat pasakoja apie ilgą ir aistringą tavo širdies paiešką. Pats Dievas ateina išgelbėti ir atkurti tavyje žavingą moterį.

Ieva buvo sukurta kaip kūrinijos karūna, intymaus, aistringo ir žavingo Dievo atspindys. Ši knyga kviečia tave vėl tapti tokia. Tapti tuo, kas esi iš tiesų. Taip, kaip Pelenę pakvietė į puotą, Dievas tave kviečia į didelį pasimatymą su savimi. Jo širdies akys žvelgia į tave. Karalius apžavėtas tavo grožio.

Philip Yancey – vienas talentingiausių mūsų kartos publicistų, prie akies pridėjęs į malonės žvaigždę nukreiptą teleskopą. Šioje knygoje jis išryškina gražiausius malonės aspektus ir parodo, kodėl ji verta skaitytojo dėmesio.

1987 metais Airijos Respublikos armija susprogdino vieną Belfasto prekybos centrą. Gordonas Vilsonas kartu su savo dvidešimtmete dukra atsidūrė po nuolaužomis, pusantro metro gylyje. Gordonas liko gyvas. Ir atrado jėgų atleisti. Sprogdintojams jis kalbėjo: „Netekau dukters, bet nelaikau pagiežos. Pikti žodžiai neprikels Merės Vilson. Šį ir kiekvieną vakarą melsiuosi, kad Dievas jiems atleistų.“ Šie žodžiai patraukė žiniasklaidos dėmesį. Žvelgdamas į vieno žmogaus skausmą, pasaulis pastebėjo žybtelėjusią malonę.

Malonė – išskirtinis bažnyčios bruožas. Ji yra tai, ko pasaulis negali pamėgdžioti ir kurio jam be galo trūksta, nes tik malonė suteikia viltį, kad šis nualintas pasaulis gali būti kitoks.

Yancey rašo, kad malonė nepateisina nuodėmės, bet brangina nusidėjėlį. Tikra malonė šokiruoja. Ji atrodo kaip nesusipratimas. Ji sudrebina nusistovėjusią tvarką ir ragina artintis prie nusidėjėlio, prisiliesti, pasigailėti ir suteikti viltį. Malonė atleidžia neištikimam sutuoktiniui, rasistui, vaiką išnaudojusiam niekšui. Šiandien ji myli AIDS užsikrėtusį narkomaną lygiai taip pat, kaip Jėzaus laikais gyvenusį muitininką.

„Mūsų seksualumas ir Dievas yra neatskiriami“, – sako Rob Bell, New York Times bestselerių autorius ir trumpametražinių filmų serijos „Nooma“ dvasinėmis temomis teksto autorius ir pasakotojas. Šis fizinis pasaulis yra stipriai susijęs su pamatine dvasine realybe, todėl norėdami suprasti savo seksualumą, anksčiau ar vėliau turėsime pakalbėti apie Dievą. Šioje knygoje autorius ir tyrinėja šiuos ryšius.

Ištrauka:

Ievos pojūčiai sužadinami pažadu, kad vaisius duos tai, ko iš tiesų duoti negali – konkrečiai, geresnę už Dievo sukurtą realybę. Problema ne vaisiuje. O tame, kas žadama per vaisių – kad ji nemirs, jei jo valgys. Problema tame, kad jai sakoma, „kai tik jo užvalgysite…“ ir tuomet jai sakomi dalykai, kurie nėra tiesa. Jai duodami pažadai, kurie negali būti išpildyti. Tai melas.

Geismas žada tai, ko negali duoti.

Pasiduodami pagundai, Adomas ir Ieva iš esmės teigia, kad Dievas nėra geras. Jie pasiduoda apgaulei, kad gėris gali egzistuoti ir be Dievo – viso gėrio šaltinio. Biblijoje sakoma, kad jie tapo „svetimi Dievo gyvenimui“. Kai šie pirmieji žmonės valgo vaisiaus, blogis ne vaisiuje, o jų nepasitenkinime pasauliu, kuriame Dievas juo apgyvendino.
Kūrinija jiems nėra pakankamai gera.

Jų požiūriu, jų vieta šiame pasaulyje nėra pakankamai gera. Taigi, jie valgo vaisiaus ir viskas sugriūva. Jie sugundomi pažadais to, kuris negali jų tesėti ir jie turi susitaikyti su pasekmėmis.

Geismas atsiranda iš didelio nepasitenkinimo gyvenimu. Todėl turime sustoti ir pamąstyti apie savo gyvenimą, kad galėtume suvokti to svarbą. Geismas dažnai prasideda mintimi mūsų galvose ar širdyse: „Jei tik turėčiau tą, aną, jį, ją, tuomet būčiau…“

Kuomet nesame ramūs, kuomet nesame patenkinti, kuomet nesame tinkamoje vietoje, mūsų radarai įsijungia. Mes žiūrime. Ieškome. Ir kadangi esame juslinės būtybės neilgai trukus kažkas ar kas nors patrauks mūsų dėmesį.

Ir tai visuomet sukasi apie „jei“, ar ne?

Jei tik…

Į mūsų galvas ir širdis įsismelkia mintis, kad mums kažko trūksta, kad nesame pilnaverčiai, kad geismo objektas priešais mus yra atsakymas.

„Jei“ reiškia, kad prisirišome prie minties, kad mums kažko trūksta ir kad pasitenkinimui tetrūksta to, kas bebūtų mūsų akiratyje. Jaučiame tuštumą, todėl mes ieškome. Ir galime to net nesuvokti. Kai esame tinkamoje vietoje – patenkinti ir ramūs – mes neieškome ir mūsų radarai išsijungia.

Adomui ir Ievai įstrigo mintis apie šį vieną vaisių nuo šio vieno medžio, kai Dievas jiems davė nesuskaičiuojamą daugybę medžių ir begalinę vaisių įvairovę, kuriais jie galėjo mėgautis. Tai dažnai būna mūsų problema. Yra tiek daug dalykų, kuriais galime mėgautis, bet įsikimbame į kažką, ko neturime.

Todėl dėkingumas yra toks svarbus gyvenime, kuriam mus Dievas sutvėrė. Kol mes nepajėgsime susitelkti ties tuo, ką turime, tuo, ką Dievas mums davė, gyvenimu, kurį gyvename, mes be paliovos ieškosime kito gyvenimo. Todėl žodis „prisiminti“ kartojasi Biblijoje. Dievas liepia savo žmonėms prisiminti, kas jie yra, kur buvo, ką matė, kas dėl jų buvo padaryta. Jei nustosim prisiminti, galime pamiršti. Ir tuomet prasideda bėdos.

Du gyvenimai tampa vienu: tai yra santuokos idealas. Bet galbūt jau pastebėjote, kad lengviau yra pasakyti, nei padaryti.

Štai kodėl ribos – būdai, kuriais apsaugome savo ir partnerio individualumą, laisvę ir vientisumo pojūtį, yra tokios svarbios. Ir todėl principai, aprašyti knygoje „Ribos santuokoje“, yra esminiai, jei norite, kad jūsų santuoka klestėtų.

Dr. Henry Cloud ir dr. John Townsend, konsultantai ir bestselerio „Ribos“ autoriai paaiškins:

• kodėl ribos yra gyvybiškai būtinos, kad santuoka klestėtų;
• kaip vertybės suformuoja santuokos struktūrą ir pamatus;
• kaip apsaugoti santuoką nuo įsibrovėlių, ar tai būtų kiti žmonės ar asmeniniai stabai;
• kodėl kiekvienas partneris turėtų nustatyti asmenines ribas ir kaip tai padaryti;
• kaip elgtis su sutuoktiniu, kuris supranta ir gerbia ribas, ir su tuo, kuris nesupranta.

Knyga „Ribos santuokoje“ padės suprasti, iš kur kyla konfiktai, nuoskaudos ar net išdavystės jūsų santuokoje ir iš jų išaugti, kad pradėtumėte rūpintis, gerbti ir stiprinti vienas kitą ir pasiektumėte artumą, kurio abu ilgitės.

Skausmas ir kančia mus sukrečia. Apėmus skausmui dėl ligos ar netekties mes neišvengiamai pradedame klausti, kodėl? už ką? Nepagydoma liga suserga vaikas, sudūžta lėktuvas. Kodėl tai turėjo įvykti? Instinktyviai mūsų žvilgsnis nukrypsta į Dievą. Ar Dievas negalėjo, o gal nenorėjo užkirsti tam kelio? Net ir žmonės, kurių kasdienybėje Dievui nėra vietos, pradeda klausti: „Kaip galėjo mylintis Dievas tai leisti?“ Krikščionys pasijunta Dievo, kuriuo pasitikėjo, apleisti ir išduoti. Kodėl Dievas iš viso leido mūsų kūnams jausti skausmą? Ką iš tiesų apie skausmą ir kančias sako Biblija? Kodėl nekaltieji kenčia? Kaip iškentė ir nepalūžo baisias traumas ar holokausto žiaurumus pergyvenę žmonės? Kaip mes galime padėti kenčiantiems? Kuo jiems gali padėti tikėjimas?

Į šiuos klausimus bandys atsakyti žymus autorius Philip Yancey, Lietuvos skaitytojams pažįstamas kaip knygos „Jėzus, kurio niekada nepažinojau“ autorius. Ieškodamas atsakymų iš šiuos klausimus, jis perskaitė gausybę knygų, lankėsi leprozoriume, kalbino visiškai paralyžiuotus sportininkus, metus laiko lankėsi nepagydomai sergančiųjų paramos grupėje, susirašinėjo su daugybe kenčiančių žmonių. Kai kurie jo atrasti atsakymai bus netikėti, kai kuriuos klausimus teks užduoti kitaip, kiti taip ir liks neatsakyti. Tačiau bet kuriuo atveju, į kenčiančius žmones ir į savo pačių skausmą pradėsite žiūrėti kitaip. Kai kurie šią knygą perskaitę žmonės sakė: „Ačiū Dievui už skausmą“.

Aš renku žodžius.
Laikau juos dėžutėje savo galvoje…

…Norėčiau laikyti tikroje dėžutėje – gražioje, galbūt batų dėžėje, papuoštoje gėlėtu vyniojamuoju popieriumi. Rašyčiau žodžius ant popieriaus skiautelių ir dėčiau į dėžutę. Kada tik panorėjusi atsidaryčiau dėžutę, imčiau popierines skiauteles, skaityčiau ir jausčiau žodžius – visus iš karto. O paskui dėžutę paslėpčiau. Tačiau žodžiams saugiau mano galvoje. Jis negali iš čia jų paimti.

Dešimtmetė Keilė Ren nekalba. Nuo tada, kai narkomanė mama išėjo ir paliko ją atokioje trobelėje, apsuptoje aukštų sekvojų, gyventi su žmogumi, pavojingu kaip pats blogis. Tyloje, vieninteliame prieglobstyje, Keilė renka žodžius, kurių galbūt niekada neištars, iš vienintelio likusio motiną primenančio daikto – žodyno.
Sjera Don – vieniša trisdešimt ketverių metų menininkė. Ji leido praeities gėdai nuslopinti dabartines viltis ir nusprendė slėpti savo skausmą kontroliuodama aplinkybes. Tačiau per dvyliktas dukters mirties metines Sjeros kontrolė ima irti, nes Dievas iš vaikystės laikų kviečia ją atgal pas save.
Apvaizdos suvestos draugėn, Keilė ir Sjera kartu patirs gydančio Žodžio – Jėzaus Kristaus – malonę.

Kokia nuostabi knyga! Negalėjau padėti jos į šalį! Dėmesį prikaustanti istorija, nagrinėjanti širdį draskančią temą. Šią knygą turėtų perskaityti visi, nes ji gydo, suteikia vilties ir tiesos. Tai, ko reikia mums visiems, nepriklausomai nuo mūsų aplinkybių. Ginny veda mus iš skausmo ir kovos kelio į džiaugsmą ir vientisumą, nes jos veikėjai supranta, kad tiesa yra kelias į laisvę ir išgijimą. Gal seksualinė prievarta ir nėra jūsų istorija, tačiau beveik neabejotinai savo gyvenime pažįstate žmonių, kuriems tai yra realybė. Perskaitykite knygą dėl jų. Perskaitykite dėl savęs. Perskaitykite dėl visų pasaulyje, kurie dar neišsilaisvino.
Barbara Wilson – Nematomo ryšio ir Pabučiuok mane vėl autorė.

Ginny L. Yttrup yra rašytoja, pranešėja, asmeninė konsultantė, taip pat padeda moterims, patyrusioms seksualinę prievartą. Turi du suaugusius sūnus, gyvena Kalifornijoje.
GinnyYttrup.com