Pranciškono šv. Bonaventūros (1217–1274) Brevilokvijas – aiškiomis proto sąvokomis paremtas, griežtai logiškai dėstomas ir širdį kilti Dievop uždegantis krikščionių tikėjimo apmąstymas. Vertimas, įvadai, paaiškinimai ir rodyklės šį šv. Tomo Akviniečio amžininko veikalą pirmą kartą atveria ir mūsų meto skaitytojams.

Pagiriamojo žodžio nusipelno… ir itin kompetentingai atliktas lotyniško originalo vertimas. Vertėjui pavyko išvengti „interpretacinio” vertimo pagundų, kas yra ypač sunku dirbant su šaltiniais, kuriuose mokymas nėra taip išsamiai susistemintas, kaip, pvz., šv. Tomo veikaluose. Sąlygiškas nesistemiškumas, teorinio išbaigtumo stoka, sąlygiškas mokymo atvirumas reikalauja itin gero žinojimo visos krikščioniškos teologinės ir filosofinės minties tradicijos, ne vienu aspektu glaudžiai susijusios, pvz., su šv. Augustino mokymu ir net su neoplatonizmo filosofijos šaltiniais. Džiugu, kad traktato vertimas, įdomus ir neretai provokuojančiai šiuolaikiškas Leopoldo Schefele’s OFM įvadas bei informatyvi vertėjo pratarmė šv. Bonaventūros traktato vertimo leidimui jį deramai pristato kaip vieną iš pamatinių krikščioniškos minties tradicijos liudijimų.

Dr. Rasius Makselis

Viduramžių filosofija apima labai ilgą beveik 700 metų laikotarpį, kuris, bent jau nuo XIII a. pasižymėjo labai intensyvia ir produktyvia intelektualine veikla. Viduramžiais ypač aktyviai formavosi Vakarų Europos kultūrinis paveldas. Todėl, norėdami pažinti savąją kultūrą, turime susipažinti su Viduramžių teologų, filosofų ir bendrai intelektualų kūryba.

Bonaventūros trumpo tikėjimo pagrindų spekuliatyvaus pristatymo – knygos Breviloquium vertimas ypač savalaikis. Jis puikiai pasitarnaus teologinės minties raidai suprasti. Teologija nėra sustingęs, užsikonservavęs mokslas. Tai dinamiška, atliepianti šiandienos realijas ir kartu išlaikanti tradicinį branduolį teorija. Naudos skaitydamas šią knygą turės tiek filosofas, kuris susipažins su argumentacijos ir įrodinėjimo tradicija Viduramžiais, tiek kultūros istorija besidomintis skaitytojas. Vertimo kalba gera, puikios yra pastabos, kurios labai praplečia žinias apie Viduramžių mąstytojus.

Prof. dr. Albinas Plėšnys

Priešingai, negu atrodytų, milžiniškoje katalikų literatūroje maža bendrų veikalų apie ordinus, ir dažniausiai negalima pasakyti, kad jie dvelktų linksmybe. “Žemės druska. Apie svarbesniuosius vienuolių ordinus” galbūt pirmoji tokios rūšies knyga; niekuo nenusižengdama ortodoksijai savo laisvu pasakojimu, ji teikia šiokį tokį supratimą apie tą džiaugsmą, kuris yra viena nuostabiausių vienuolio pašaukimo savybių. Pasakojimais apie vienuolius, taip pat apie daugybę kitų dalykų gausiame savo gyvenimo knygų derliuje A. Frossardas, galėtume sakyti, nusipelno apaštalo vardo. Vienas apaštalas buvo pramintas „abejojančiu”. Frossardas turėtų būti vadinamas „šmaikščiuoju”.

Iš rusų kalbos vertė Petras Kimbrys

Po gerų trisdešimties metų, 2000 m., P. Brownas papildė savo jaunystės laikų knygą dviem dideliais skyriais, kuriuose ne tik apžvelgė XX a. pabaigoje atrastus naujus Augustino tekstus ir jų įnašą į ankstesnį jo gyvenimo ir mąstymo kelio pažinimą, ne tik įvertino per tą ilgą laikotarpį nueitus tyrimų žingsnius, bet dabar jau brandaus ir gyvenimo patirties pamokyto vyro akimis pažvelgė į kai kurias savo jaunystės idėjas ir „savaimesuprantamybes”. Šitaip P. Brownas eina tuo pačiu keliu, kuriuo, parašydamas Retractationes („Pataisymus”) ėjo ir pats Augustinas.

Šis Atlasas padės skaitytojui Biblijoje aprašytus įvykius susieti su konkrečiu geografiniu kontekstu, ir tai yra būtina, siekiant giliau susipažinti su šiuo didžiuoju literatūros ir religijos paminklu.
Atlase pateiktos žinios apie biblinių šalių kultūrą, istoriją ir geografiją, apie Šventajame Rašte aprašytus įvykius, keliones, apie šio regiono tuometinę padėtį. Biblinės legendos kruopščiai nagrinėjamos, remiantis naujausiais archeologinių ir geologinių tyrimų duomenimis, kurie leis skaitytojui įsiskverbti į giliausias šios pačios seniausios Žemės knygos paslaptis.
Jame sudėta per 650 spalvotų iliustracijų – paveikslų, piešinių, graviūrų ir nuotraukų, taip pat 125 patys tiksliausi ir naujausi biblinių šalių žemėlapiai, įgalinantys susidaryti tikrą Biblijoje minimų įvykių ir veikėjų paveikslą. Šis įstabus leidinys bus tikras bet kurios namų bibliotekos perlas.

* * *

Tai išsamiausias ir moderniausias Biblijos atlasas, šiuo metu išverstas į daugelį pasaulio kalbų.
Nepaprastos biblinės legendos, garsios asmenybės, paslaptys ir mįslės.
Žinios apie biblinių šalių istoriją ir geografiją, Pasaulio sukūrimą ir patriarchų, teisėjų, karalių, pranašų ir teisuolių bei Jėzaus Kristaus gyvenimą, apie krikščionybės plitimą visame pasaulyje ir daugelį kitų dalykų.
Daug informacijos apie biblinių žemių ir šalių topografiją, geologiją, klimatą, augmeniją ir kitas savybes.
Atlase – 125 žemėlapiai, skirti įvairiems Šventajame Rašte aprašomiems įvykiams, žygiams, mūšiams, bei geografinių vardų rodyklė.
Prieduose – lentelės, genealoginiai medžiai, bibliografija ir glosarijus.
Atlasas remiasi naujausių archeologinių ir geologinių tyrimų duomenimis.
Parašė tarptautinis talentingų rašytojų, mokslininkų ir teologų kolektyvas.
Iliustracinė medžiaga – tai per 650 paveikslų, piešinių, graviūrų ir nuotraukų, saugomų garsiausiuose meno muziejuose, galerijose ir privačiose kolekcijose.
Apie autorius

Šis Biblijos atlasas Biblica – tai šiuolaikinis ir autoritetingas biblinių šalių istorijos ir geografijos žinynas, kurį sudarė tarptautinis talentingų rašytojų, mokslininkų ir teologų kolektyvas.

Mokslinis konsultantas prof. Barry J. Beitzel (Baris J. Beicelis), Švč. Trejybės evangelikų teologijos mokyklos Dirfilde (Ilinojus, JAV) Senojo Testamento ir
semitų kalbų dėstytojas.

Autoriai:

Dr. Barry Bandstra (Baris Bandstra), Hopo koledžo religijotyros profesorius ir katedros vedėjas (Mičiganas, JAV).
Prof. William H. Barnes (Viljamas H. Barnesas), Mineapolio šiaurės centrinio universiteto Minesotoje (North Central University in Minneapolis, Minnesota, JAV) Senojo Testamento ir hebrajų kalbos profesorius.
Prof. Herbert Basser (Herbertas Baseris), religijotyros dėstytojas Kingstono karališkajame universitete (Ontarijas, Kanada).
Dr. Margaret Beirne RSC (Margareta Beirne), Australijos Dievo Gailestingumo seserų vienuolijos tarybos narė.
Prof. Gideon Biger (Gideonas Baidžeris), Tel Avivo universiteto Geografijos fakulteto profesorius (Izraelis).
Ian Boxall (Jenas Boksalas), Oksfordo Universiteto Šv. Stepono koledžo dėstytojas ir Mokslo tar ybos narys (Didžioji Britanija).
Dr. Tim Bulkeley (Timas Balklis), Senojo Testamento dėstytojas Keirio baptistų koledže ir Oklendo universitete (Naujoji Zelandija).
Dr. Mark W. Chavalas (Markas V. Čavalasas), Viskonsino universiteto (La Krosas, JAV) istorijos profesorius.
Dr. Eric H. Cline (Erikas H. Klainas), ordinarinis klasikinės filologijos ir antropologijos profesorius ir Džordžo Vašingtono universiteto Senųjų ir semitų kalbų fakulteto dekanas (Vašingtonas, JAV).
Dr. Katharine Dell (Katarina Dell), Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto Teologijos fakulteto Senojo Testamento dėstytoja.
Dr. Peter Edwell (Peteris Edvelas), Makvorio Universiteto Senovės istorijos fakulteto docentas (Sidnis, Australija) .
Prof. J. Keith Elliott (Keitas Elijotas), Lydso universiteto Naujojo Testamento teksto kritikos docentas.
Rev. Dr. Anna Grant-Henderson (Ana Grant Henderson), Flinderio universiteto Parkin-Veslio koledžo Senojo Testamento docente (Pietų Australija).
Dr. James R. Harrison (Džeimsas Harisonas), Veslio instituto Teologijos fakulteto dekanas (Sidnis, Australija), Naujojo Testamento ir graikų kalbos dėstytojas.
Janet Healey (Džanet Hili) – rašytoja ir r edaktorė, pelniusi Australijos nacionalinio universiteto Kanberoje garbės vardus literatūros ir filosofijos srityse.
Dr. Richard S. Hess (Ričardas S. Hesas), Senojo Testamento ir semitų kalbų dėstytojas Denverio seminarijoje Litletone (Koloradas, JAV).
Robert V. Huber (Robertas Huberis), rašytojas, Amerikos ir anglų literatūros bei biblijotyros magistras.
Rev. Dr. James M. Lindenberger (Džeimsas M. Lindenbergeris), Vankuverio teologijos mokyklos (Kanada) profesorius.
Dr. Kevin McGeough (Kevinas MakDžeo), archeologas ir istorikas, Letbridžo universiteto (Vakarų Kanada) dėstytojas.
Dr. Scott Morschauser (Skotas Mošazeris), senovės istorijos dėstytojas Rovano universitete Glasbore (Nju Džersis, JAV).
Dr. Mark A. O’Brien (Markas A. O’Brajenas), dominikonas kunigas, Sidnio katalikų instituto (Australija) dėstytojas .
Dr. Sharon Pace (Šaron Peis) yra ekstraordinarinė profesorė, dėsto hebrajų Bibliją Marketo universitete (Milvokis, Viskonsinas, JAV).
Dr. Kim Ian Parker (Kim Janas Parkeris), Njufaundlendo universiteto (Kanada) profesorius.
Dr. Duane Smith (Dueinas Smitas), ekstraordinarinis religijotyros profesorius Berėjos koledže (Kentukis, JAV).
Dr. Lawson G. Stone (Lousonas Stounas), Senojo Testamento profesorius Ešberio teologijos seminarijoje (Kentukis, JAV).
Dr. Kevin Sullivan (Kevinas Sulivanas), ankstyvosios krikščionybės istorijos dėstytojas Manketo universitete Milvokyje (Viskonsinas, JAV).