«Любой, кто осмеливается предложить еще один комментарий на Евангелие от Иоанна, должен иметь на то веские причины…Данный комментарий в первую очередь предназначен для тех, кому выпала честь и ответственность служить Словом Божиим другим людям – проповедовать и проводить группы по изучению Библии. Я включил в книгу ту информацию, которая понадобится именно служителям, при этом я стремился излагать ее таким образом, чтобы образованный прихожанин церкви мог также использовать данную книгу, изучая Библию самостоятельно для собственного духовного назидания и роста».

Из предисловия Дональда Карсона к «Комментарию на Евангелие от Иоанна»

Atsivertę naują pavasarinį „Vakaro žvaigždelės“ numerį tiek mažieji, tiek suaugę ras daug įvairių rubrikų, kuriose kalbama apie tokias svarbias krikščioniškas vertybes kaip tikėjimas, viltis, išmintis, nesavanaudiška meilė, kantrybė, atjauta šalia esančiam.
Šiame numeryje Jūsų laukia komiksas apie Stefaniją Paliulytę-Ladigienę, kuri daug metų praleido tremtyje, bet neprarado vilties ir gerumo.
Dar viename komikse žvaigždelės ir gandro nuotykis parodys, kad net nelaimėse nereikia prarasti vilties ir tikėjimo, nes visada galima rasti išeitį.
Rubrikoje „Pasidaryk pats“ išmoksite pagaminti vilties koliažą, o skiltyje „Laikas virtuvėje“ rasite skanų ir paprastą gardaus kokteilio receptą.
Skiltyje „Jaunieji mokslininkai“ sužinosite, kaip pasigaminti spalvotų kristalų geodų.
Rubrikoje „Vaikystės plunksna“ laukia smagios užduotėlės apie viltį.
Na, o spręsdami kitas užduotėles ir spalvindami susipažinsite su labai svarbiomis ir gražiomis vertybėmis, tokiomis, kaip išmintis, nesavanaudiška meilė, tikėjimas.
Kaip visada, žurnale vaikų laukia dvi pasakos. Vienoje jų kartu su žirafa ir kitais Afrikos gyvūnais sužinosite, kad net ir krokodilas gali turėti didelę ir gerą širdį. O kitoje pasakoje jūsų laukia įdomus skruzdėlytės Magmytės ir muzytės Zvimbės nuotykis, kuris išmokys atjautos ir gerumo kiekvieną iš mažųjų skaitytojų.
Na, o rubrikoje „Vaikai vaikams“ perskaitysite labai įdomias vaikų mintis apie kantrybę.
Ir, žinoma, laukia konkursai, dainelės ir kitos įdomybės.
Spalvingo pavasario Jums linki „Vakaro žvaigždelė“!
Žurnalo priede – muzikinėje kompaktinėje plokštelėje „Žemės grožis“ – skamba linksmos dainos, pasakos bei dainų garso takeliai.

Naujasis Testamentas ir Psalmės (K.Burbulio vert.) Puslapių kraštai yra pasidabruoti.

Šv. Kotryna Sienietė (1347–1380) – italų mistikė, dominikonų tretininkė, Bažnyčios mokytoja (1970) ir
Europos globėja (1999). Gyvenusi audringais, politinės ir bažnytinės krizės laikais, ji ne tik išgyveno gilią
mistinę patirtį, bet ir aktyviai veikė viešajame gyvenime: ragino Bažnyčią atsinaujinti, skatino
santarvę ir vienybę, drąsiai kreipėsi į popiežių ir valdovus. Nors buvo nemokyta, savo dvasine išmintimi
padarė didžiulę įtaką krikščioniškajai teologijai ir mistikai. Visas jos gyvenimas, veikla, žodžiai ir raštai
turėjo vieną tikslą: įžiebti žmonių širdyse šventus meilės Dievui jausmus.
Svarbiausias jos veikalas „Dialogas apie dieviškąją Apvaizdą“ – tai mistinis pokalbis tarp sielos ir
Dievo Tėvo. Jame atskleidžiama Dievo meilė ir gailestingumas, žmogaus pašaukimas į šventumą
bei dvasinio augimo kelias. Kūrinio centre – Kristus kaip tiltas tarp Dievo ir žmogaus, vedantis per
atsivertimą, meilę ir vienybę su Dievu. „Dialogas“ išsiskiria giliu teologiniu turiniu, vaizdinga kalba
ir gyvu, asmenišku tikėjimo patyrimu, todėl laikomas vienu reikšmingiausių krikščioniškosios
mistikos tekstų ir iki šiol įkvepia ieškančiuosius gilesnio dvasinio gyvenimo.
Knygą iš senosios italų kalbos vertė Audrius Musteikis, Lietuvių PEN centro ir LR Kultūros
ministerijos premijos Metų vertėjo krėslas laureatas (2021).

„Kol neturime veidų“ – paskutinis ir brandžiausias C. S. Lewiso romanas. Tai senovės mito apie Psichę ir Kupidoną istorija, pasakojama sesers Orualės. Netekusi mylimos sesers, Orualė kaltina dievus neteisybe ir bando suprasti savo likimą. Ieškodama atsakymų ji pamažu susiduria su skaudžia tiesa apie save ir galiausiai suvokia, kas iš tiesų yra tikra.
Tai gili ir emociškai intensyvi istorija apie meilę, pavydą, išdavystę, tikėjimą, drąsą pažvelgti į save ir kainą, kurią tenka sumokėti, kol žmogus įgyja veidą – iš tikrųjų ima suvokti save, kalbėti savo balsu, išreikšti tikruosius troškimus ir nebesislėpti už šydo, kaukės ar įvaizdžio.

APIE AUTORIŲ:
C. S. Lewisas (1898–1963) – airių kilmės britų rašytojas, literatūrologas, anglikonų teologas, Oksfordo ir Kembridžo universitetų profesorius. Plačiausiai išgarsėjo fantastikos ir krikščioniškosios apologetikos kūriniais, gebėjimu paprastai ir įtaigiai perteikti sudėtingus moralinius bei dvasinius klausimus. Lewiso kūryboje dažnai susipina fantastika, mitologija ir religinės temos. Labiausiai žinoma jo knygų serija „Narnijos kronikos“, tačiau ne mažiau reikšmingi ir kiti darbai: „Kosmoso trilogija“, „Keturios meilės“, „Kipšo laiškai“, „Didžiosios skyrybos“ ir kt.

ATSILIEPIMAI:
C. S. Lewis „Kol neturime veidų“ laikė savo geriausia knyga. Knyga unikali, savita, nepakartojama. Skaitytojas kviečiamas pasinerti į lėtai vilnijantį pasakojimą, kurio pabaigoje atsakymai, įžvalgos bei savęs ir Dievo naujo atradimo patirtis užgriūva tartum iš miego pažadinantis krioklys. Įspūdis išlieka visą gyvenimą. Dr. Benas Ulevičius

Paties autoriaus požiūriu, tai geriausia jo knyga. Ji netelpa į jokius rėmus, ir net pati meninė jos magija kitokia, nes šiame nenusakomo žanro kūrinyje magiškai nutrinama riba tarp to, kas magiška, ir to, kas įprasta. Nykstančioje riboje tarp mito ir tikrovės atsiveria pati mito esmė, o dieviškumo slėpinys – ten, kur dieviškumo jau neįmanoma griežtai atskirti nuo žmogiškumo. Transcendencija nusileidžia į žmogiškąjį pasaulį, įgyja kvaziistoriškai ir siurrealistiškai konkrečią topografiją, kurioje ryškėja aistringo sielos kilimo dievop takas. Mūsų dienomis ši knyga net aktualesnė nei tada, kai ji buvo parašyta – juk nuo Lewiso laikų dar labiau pagilėjo praraja tarp kultūros („graikybės“) ir barbarybės, nepaisant, regis, vis labiau nutrinamos ribos tarp dieviškojo ir žmogiškojo pasaulių. Knyga liudija nenumaldomą mirtingojo troškimą išvysti Dievo veidą, kurio, deja, neįmanoma pamatyti žvelgiant į jį tokiu žmogaus veidu, kurį dengia – ir galbūt net formuoja – tik mūsų beveidiškumo kaukės. Lietuviškasis vertimas puikiai perteikia originalaus teksto grožį ir slėpiningą žodžio jėgą. Prof. Naglis Kardelis

Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.“ (Mt 11, 28)

Krikščionys žino, ką Kristus dėl jų atliko. Bet kas Jis? Kokia Jo širdis, kõkios jos giliausios nuostatos savųjų – nuvargusių ir svyruojančių pakeliui į dangų, – atžvilgiu? Jėzus apie save sakė, kad yra „romus ir nuolankios širdies“. Knygoje „Romus ir nuolankus“ Deinas Ortlundas apmąsto šiuos žodžius, atskleisdamas pamirštą, tačiau esminę tiesą apie tai, kas šiandien yra Jėzus nusidėjėliams ir kenčiantiesiems.

Kas suteikia mūsų gyvenimui prasmę ir leidžia iškilti
virš skausmo ir nusivylimo bei gyventi tikslingai,
jaustis saugiai ir mylėti?
Pasaulinio garso psichologo ir vadovavimo eksperto
Henry Cloudo knygos ir įtakingiausių organizacijų
vadovų mokymas paveikė milijonų žmonių gyvenimus.
Bet tik nedaugelis žino jo paties gyvenimo detales ir kaip
jis tapo vienu iš labiausiai mylimų ir gerbiamų Amerikos
psichologų ir tikėjimo skelbėjų.
Šioje ypač asmeniškoje ir jautrioje knygoje Dr. Cloudas
pasakoja apie savo grumtynes su liga bei depresija,
stebuklus, kurie jį išgydė ir padėjo atrasti pašaukimą
gydyti kitus. Meistrišką pasakojimą siedamas su giliu
žmogaus proto niuansų supratimu Dr. Cloudas kviečia
skaitytojus pažvelgti į kentėjimą ir pakilias būsenas,
kuriose susiduriame su savo žmogiškumu. Jis kviečia
drauge apsvarstyti esminius klausimus, kuriuos dažnai
bijome kelti, bet jie teikia gyvenimui prasmę.
Vieno didžiųjų mūsų laikų mokslo protų bei tikėjimo
skelbėjo knyga Kodėl tikiu parašyta panašiu stiliumi
kaip novatoriškos knygos An Unquiet Mind, When
Breath Becomes Air ar On Being Mortal. Šioje knygoje
meistriškai atskleidžiamos dvasinės paieškos.

Dar niekada pasaulio istorijoje tokia knyga nebuvo taip skubiai reikalinga kaip dabar. Niekada tėvai ir vaikai taip stipriai netroško teisingų atsakymų į juos slegiančius klausimus. Dar niekada namams nebuvo iškilęs toks pavojus kaip šiandien. Kiekvienas iš mūsų žino, kad visuomenės būklė yra tautos namų būklės atspindys. Taip pat žinome, jog pasikeitus namams, pasikeis ir visuomenė. Būtent tam tikslui ir buvo parengtas šis leidinys – „Krikščionių namai”.

Tarp krikščionių paplitęs dvasinės pilnatvės ilgesys, neišvengiamai lydimas dvasinio nusivylimo. Ar pakankamai skaitome ir studijuojame Bibliją? Ar pakankamai dažnai einame į pamaldas ir ar teisingai garbiname Dievą? Ar pakankamai ir teisingai meldžiamės už tinkamus dalykus? Kaip mums iš tiesų tapti dvasingiems? Gausybės savipagalbos knygų apie dvasingumą atsakymai sukelia sumaištį ir baimę, kad kelyje į dvasingumą galime praleisti svarbiausius žingsnius. Atliepdamas į tai, John W. Kleinig aiškina, kad nėra palaipsnio dvasingumo augimo proceso. Visas dvasines dovanas, kurių mums reikia, maloningai suteikia Dievas – pradedant tikėjimu į Kristų, mūsų Išganytoją. Kadangi Dievas suvienijo mus su Kristumi, Jis nepaliaujamai ateina ir dovanoja mums gyvenimą.

Kun. dr. John W. Kleinig, Adelaidės (Australija) liuteronų kolegijos koplyčios dekanas ir Biblijos studijų vadovas, yra žymus mokytojas, knygų autorius ir dėstytojas (liturgija, biblistika ir krikščioniškasis dvasingumas). Jis yra Australijos liuteronų bažnyčios liturginės komisijos narys.

Ekumeninis leidimas (su Antrojo kanono knygomis). Auksuoti puslapiai, yra knygų iškartos. Su puikiais priedais studijavimui: spalvotais žemėlapiais, matavimo vienetų bei chronologinėmis lentelėmis. Senąjį Testamentą iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų vertė Antanas Rubšys. Naująjį Testamentą iš graikų kalbos – Česlovas Kavaliauskas.

KAS YRA ŠVENTASIS RAŠTAS?

Šventasis Raštas yra Dievo įkvėptas knygų, laiškų ir kitų raštų rinkinys, per kurį kurį Dievas atskleidžia save žmonėms. Šventąjį Raštą vadiname Biblija, nes graikų kalba „biblia“ reiškia „knygos“. Šventąjį Raštą, sudaro dvi dalys: Senasis Testamentas, perteikiantis istoriją iki Jėzaus Kristaus, ir Naujasis Testamentas, pasakojantis apie Jo mokymą, veiklą ir apie pažadą vėl sugrįžti į žemę, atstatyti teisingumą. Verta pastebėti, kad žodį „testamentas“ reiktų suprasti jo biblinių laikų reikšme, tuomet apėmusia ir sutartį, šiuo atveju – šventą sutartį tarp Dievo ir žmonijos, užtikrinančią teisingus žmonių santykius su Kūrėju ir Jo kūriniais, taip pat sveikus žmonių tarpusavio santykius.

AR ŠVENTASIS RAŠTAS YRA DIEVO ŽODIS?

Naujajame Testamente skaitome: Visas Raštas yra Dievo įkvėptas (2Tim 3,16-17) ir Dievo žodis yra gyvas (Heb 4,12). Nesunku pastebėti paralelę su Kūrimo istorija: iš dulkių suformuotas žmogus pradžioje nėra gyva būtybė; tokia tampa tik nuo to momento, kai Dievas į jo šverves įkvepia gyvybės alsavimą (Pr 2,7). Apie tai, kad Šventajame Rašte mūsų skaitomi žodžiai yra įkvėpti, liudija ir Jėzus klausytojams primindamas karaliaus Dovydo psalmę: „…Juk pats Dovydas, Šventosios Dvasios įkvėptas, yra pasakęs: Viešpats tarė mano viešpačiui…“ (Mk 12, 36, Ps 110, 1). Šventojo Rašto autoritetą (tokia apimtimi kiek jis tuo metu buvo užrašytas) parodo ir tokie Jėzaus žodžiai: „… turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse“ (Lk 24,44).

KAS PARAŠĖ ŠVENTĄJĮ RAŠTĄ? KOKIOS KNYGOS SUDARO ŠV. RAŠTĄ?

Šventojo Rašto knygas ir laiškus rašė daugiau nei keturiasdešimt skirtingų žmonių: karaliai, karališkieji valdininkai, kunigai, pranašai, poetai, gydytojai … net žvejai 😉 Taip pat yra kai kurių Biblijos dalių, kuriose mokslininkai ir istorikai nėra tikri dėl autorystės. Šventajame Rašte randame gana labai įvairių žanrų knygas. Senąjį Testamentą sudaro istorinės knygos, teisė, poezija, išmintis ir pranašiškos knygos. Naująjį Testamentą sudaro keturios evangelijos, viena istorinė knyga, 21 laiškas ir viena pranašiška knyga. Šventajam Raštui užrašyti prireikė daugiau nei 1000 metų.

KUO SKIRIASI EKUMENINIAI IR KANONINIAI ŠVENTOJO RAŠTO LEIDIMAI?

Ekumeniniame Biblijos leidime kartu su visiems krikščionims bendromis Senojo ir Naujojo Testamentų knygomis yra pateikiamos Tobijo, Juditos, dvi Makabiejų, Siracido, Išminties, Barucho knygos, graikiškoji Esteros knyga ir graikiškieji Danieliaus knygos skyriai. Šiuos raštus, vadinamus Antrojo kanono knygomis, naudoja katalikų, stačiatikių ir kai kurių evangelikų (pvz. liuteronų) bendruomenės.

Kanoniniame Biblijos leidime yra toks pat Naujasis Testamentas, o Senąjį Testamentą sudaro tik hebrajų Šventųjų Raštų kanono knygos (jų yra 39). Tokio kanono laikosi dauguma evangelikų bendruomenių.

Kokios to priežastys?

Dėl žydų tautą ištikusios tremties didelė dalis judėjų visam laikui liko gyventi apsupti pagonių kultūros ir papročių. IV-I a. pr. Kr. parašytos Makabiejų, Tobijo, Siracido ir kitos knygos padėjo išsaugoti tikėjimą ir identitetą svetimoje žemėje gyvenančiai žydų diasporai, todėl jos atsirado graikiškame hebrajų Šventųjų Raštų vertime – Septuagintoje, o vėliau – pirmajame Biblijos vertime į lotynų kalbą – Vulgatoje. Kaip bebūtų, į formalųjį hebrajų Šventųjų Raštų kanoną minėtos knygos liko neįtrauktos.

Katalikų bažnyčia per Tridento Susirinkimą (1545–1563) Makabiejų, Tobijo, Siracido ir kitas Septuagintoje sutiktas knygas pripažino Senojo Testamento dalimi. Bendru Šventojo Sosto ir Jungtinių Biblijos draugijų sutarimu šios knygos Ekumeniniame Biblijos leidime yra pateikiamos atskiru bloku baigiamojoje Senojo Testamento dalyje ir Lietuvoje vadinamos Antrojo Kanono knygomis.

Evangelikų bendruomenės liko prie nuostatos, kad formalųjį Senąjį Testamentą sudaro tik hebrajų Šventųjų Raštų kanono knygos be jokių papildymų.

Svarbu paminėti, kad katalikų, stačiatikių, evangelikų ir visų kitų krikščionių tikėjimo pagrindas yra Naujasis Testamentas; taip pat juos vienija bendras IV a. suformuluotas tikėjimo išpažinimas, puikiai atspindėtas maldoje “tikiu Dievą Tėvą…”.

EKUMENINIS LEIDIMAS (Naudoja katalikai, stačiatikiai, ev. liuteronai)
Senasis Testamentas nuo Pražios iki Malachijo knygų ir Antrojo Kanono Knygos nuo Tobijo iki Graikiškųjų Danieliaus knygos skyrių
Naujasis Testamentas nuo Evangelijos pagal Matą iki Apreiškimo.

KANONINIS LEIDIMAS (Naudoja ev. reformatai ir kiti evangelikai)
Senasis Testamentas nuo Pražios iki Malachijo knygų
Naujasis Testamentas nuo Evangelijos pagal Matą iki Apreiškimo.