Aprašymas
Viena atraminių šio žurnalo temų – „Tikėjimas, viltis ir meilė“.
Jai skirta rubrika „Prisikėlimo kelionė“, kurioje šeši įdomūs tekstai. Vienuolis kapucinas Raniero Cantalamesa straipsnyje „Kad pamiltum Jėzų, turi Jį pažinti“ primena Jėzaus Atsimainymą ant Taboro kalno.
„Kristus – absurdo nugalėtojas“ – taip vadinasi Sergejaus Chudijevo straipsnis, kuriame analizuojami du – tikėjimo ir ateistinis – požiūriai į pasaulį, o per tai mėginama atsakyti į svarbiausius žmogaus klausimus: „Kodėl mes gyvename? Kodėl mes pasmerkti mirčiai? Ką su visu tuo daryti?“
Kunigas Kęstutis Dvareckas savo tekste „Kaip gimsta viltis?.. teigia, kad vilties negalima išmokti, ji yra susitikimo, gyvenimo su Kristumi pasekmė ir dovana. Apie viltį, kurią suteikia tikėjimas, jog Dievas žmogų myli be priežasties Jonathano Duringo straipnis „Viltis, šviečianti tamsoje“.
Metropolitas Antonijus iš Surožo savo tekste „Apie Kristaus meilę“ dalijasi įžvalgomis, ką reiškia Kristaus žodžiai „Mylėkite vieni kitus, kaip aš jus pamilau…“ Peter Kreeft pavadinęs savo straipsnį „Meilė mato kitomis akimis“ puikiai tokį pavadinimo teiginį ir iliustruoja savo nuostaba: „Visata yra meilės hierarchija. Tai nėra mitas. Tai yra didinga ir šlovinga tiesa. Pažiūrėkite! Kaip galite tai pražiopsoti? Visa tai yra aplink mus.“
Tradicinėje ilgųjų pokalbių rubrikoje „Asmenybė“ – susitikimas su pranciškonu tėvu Severinu OFM. Į Lietuvą vienuolis atvyko netrukus po nepriklausomybės atgavimo, kad padėtų jaunai pranciškonų bendruomenei stotis ant kojų. Štai jau aštuoniolika metų tėvas Severinas Lietuvoje. Pokalbis apie karo paženklintą vaikystę, tėvus ir pokario kasdienybę, studentavimą, pašaukimą į vienuolystę, gyvenimo krizes ir Lietuvą…
Rubrikoje „Šeima“ – du Elvyros Kučinskaitės tekstai: „Išgirsti kitą“ – apie įsiklausymą, susiklausymą, apie tai, kad tikrai girdėti – tai būti labai kartu. Antras tekstas „Maudžiančios Kalėdos“ – apie netikėtai ištinkančią vienatvę, kuri ypatingai skaudžiai pasijunta per šventes, kad rodos, ir pačios šventės nebelieka. Apie skaudžias patirtis ir viltį…
2012 metai paskelbti Jurgio Matulaičio metais. Sekdami palaimintojo pavyzdžiu, jo meilės darbais, dėmesiu vargstantiesiems, rubrikoje „Civitas“ – trys pokalbiai jautriomis temomis. „Karitatyvinė veikla – kur kas daugiau nei socialinė pagalba“, – teigia Vilniaus arkivyslupijos „Carito“ vadovas Linas Kukuraitis. Šis jaunas žmogus pasakoja apie savo kelią karitatyvinės veiklos link, dalijasi savo patirtimi bei įžvalgomis.
Kaune, Petrašiūnų bažnyčioje, besidarbuojantis kapucinas tėvas Gintaras Vincentas Tamošauskas su broliais įkūrė „Gailestingumo namus“, kuriuose rūpinasi gyvenimo skersvėjų nuvargintais žmonėmis. „Turime dalintis tuo, kas svarbiausia – Dievo Žodžiu, o visa kita – tik priedas“, – teigia tėvas Vincentas Tamošauskas OFM. Dar vienas pokalbis su žmonėmis, kurie savo tarnystę atrado Jėzaus žodžiuose „Aš buvau kalinys – jūs atėjote pas mane…“ Apie savo patirtį bendraujant su kaliniais dalijasi Lukiškių kalėjimo nuteistųjų iki gyvos galvos kapelionas, kunigas Arūnas Peškaitis OFM, Nepriklausomybės akto signatarė, aktorė Nijolė Oželytė ir savanorė Lina Rapalavičiūtė.
„Tikėjimas daro žmogų laimingą“, – teigia Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijai priklausanti sesuo Vincenta Slavėnaitė. Rubrikoje „Pašaukimas“ publikuojamas pokalbis su ja apie kelią į vienuolystę, bendruomenę ir kasdienybę. Pokalbis iliustruotas žaviai paprastais sesers Vincentos piešiniais.
Vienas iš įdomiausių šiuolaikinių medijų įtakos tyrinėtojų Norbertas Bolzas straipsnyje „Dėmesio vadyba prieš informacijos gavybą“ teigia, kad „mes gyvename informacijos infliacijos laikais. Jos yra labai daug ir vis daugėja. Šiandien didžiausias deficitas yra ne informacija, bet dėmesys, ir svarbiausiu uždaviniu tampa ne informacijos gavyba, bet dėmesio vadyba…“ Šios įdomios autoriaus įžvalgos publikuojamos rubrikoje „Žiniasklaida“.
Rubrikoje „Sielogyda“ pateikiamos klinikinio psichologo, Los Andželo Geštaltinės psichoterapijos instituto įkūrėjo Roberto W. Resnicko mintys apie pagalbą. Psichologo teigimu, „kol psichoterapeutas su problemomis susiduriančiam žmogui stengiasi „padėti“, jis užtikrina, kad klientas lieka bejėgis. Kol klientai laiko kitus žmones ar sąvokas atsakingus už savo elgesį, jie yra bejėgiai. Svarbiausia pagalba žmogui – parodyti, kad jis gali stovėti ant savo paties kojų.
Apie priklausomybę nuo lošimo ir sveikimo kelią straipsnyje „Praloštas gyvenimas?“ atvirai pasakoja Jolanta, o savo darbo patirtimi su šią priklausomybę turinčiais žmonėmis straipsnyje „Priklausomybė – gyvenimas nelaisvėje“ dalijasi Vilniaus priklausomybės ligų dienos centro psichiatrė Vilma Andrejauskienė ir socialinis darbuotojas Albinas Šnipas. Viliamės, kad šios publikacijos padės geriau suprasti priklausomybę nuo lošimo, o nuo jos kenčiančius žmones susimąstyti ir kartu sustiprins jų viltį, jog galima išsivaduoti iš šios ligos gniaužtų.
Tradicinėje rubrikoje „Pokalbiai apie kultūrą“ – trys susitikimai. Vienas jų – su Keistuolių teatro aktoriumi, dainų autoriumi ir atlikėju Andriumi Kaniava straipsnyje „Smalsus žmogus yra gyvas žmogus“. Čia daug smagių prisiminimų ir minčių apie gimtąjį Vilniaus senamiestį, Keistuolių teatrą, muziką, menininko atsakomybę, improvizacijos svarbą bei kūrybos džiaugsmą.
Antrasis pokalbis su fotografu, keliautoju ir poetu Pauliumi Normantu „Mano namai – tai amžinas kelias“. 1989 m. išvykęs į pirmąją Rytų ekspediciją, budistinių kraštų trajektoriją P. Normantas sistemingai brėžia ir šiandien, kur fiksuoja nykstančias tautas, jų papročius, religinio ir kasdienio gyvenimo fragmentus. Pokalbis iliustruotas įspūdingomis P. Normanto fotografijomis iš Tibeto ir kitų kraštų.
Trečiajame pokalbyje susitikimas su keturių kartų muzikų šeimoje gimusiu 21-erių Luku Geniušu, be daugelio pianistų konkursų trofėjų, – jau ir tarptautinio F. Chopino pianistų konkurso Varšuvoje, Lenkijoje, sidabro medalio laimėtoju. Šis pokalbis pavadintas paties Luko Geniušo žodžiais „Jei rinksies lengviausią kelią, visus muzikinius everestus gali pamiršti“.
Rubrikoje „Aštuntoji diena“ – poeto ir eseisto Donato Petrošiaus tekstas „Ką aš žinau, arba iš kur ėmėsi tas rudasis nykštukas Lapinas“.
2012 metais minimos šventosios Žanos d’Ark 600 metų gimimo jubiliejus. „Atminties“ rubrikoje publikuojamas Nomedos Hofertaitės straipsnis „Tikroji Žana d’Ark“. Pasakodama XV amžiaus Prancūzijos istoriją, straipsnio autorė pamažu atskleidžia ir paprastos beraštės merginos Žanos istoriją, o remdamasi autentiškais jos liudijimais apklausose bei pasmerkimo byloje – gilų tikėjimą ir paklusnumą.
„Skanaus“ šį kartą taria pranciškonas brolis Alvydas Virbalis, jis kviečia pasigaminti paprastą, tačiau nekasdienį patiekalą.
Paskutinėje žurnalo rubrikoje „Maranata“ – Gianfranco Ravasi siūlo apgalvoti savo tikėjimą trumpame apmąstyme, pavadintame „Tikintysis ir bedievis“.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.