Aprašymas
Šiais metais minimas Žemaitijos krikšto jubiliejus, todėl pirmojo šių metų numerio pagrindinė tema ir yra krikštas bei Žemaitija. „Redaktoriaus palydėjime“ Andrius Navickas rašo: „Priimti Krikštą – tai atverti duris įsimylėjusiam Viešpačiui. Pirmasis gydantis „taip“– prisidėti prie Dievo Tautos karavano. Krikštas yra kelionės pradžia, tačiau daugiau nei tik pirmas žingsnis. Tai – krypties įgijimas, lemtingas susitikimas, atveriantis naujų galimybių“. Krikšto slėpinys atveriamas metropolito Antonijaus iš Surožo tekste „Krikštas – tai gyvenimo kulminacija“ bei Enzo Bianchi „Pasinerti į žmogystę“. Anselmas Grunas OSB straipsnyje „Naujoji tapatybė su Kristumi“ atskleidžia krikšto reikšmę Ankstyvosios Bažnyčios gyvenime, o kunigas Artūras Kazlauskas rubrikoje „Katechezė“ dalijasi įžvalgomis apie Krikšto sakramento esmę, šiandieninės Bažnyčios praktiką ir visuomenėje paplitusias krikšto madas. Pokalbis su kunigu A. Kazlausku pavadintas „Krikštas – daugiau nei šeimos šventė“.
Rubrikoje „Atmintis“ spausdinamas pokalbissuistorijos mokslų daktaru Vaciu Vaivada „Šventosios Žemaitijos gimimas“. Kokios priežastys lėmė, kad Žemaitija liko paskutinė pagoniškosios Europos sala, ką anuomet reiškė valstybės ar tam tikros teritorijos krikštas, kaip vyko Žemaitijos christianizacija bei bažnytinės struktūros formavimas, kokie yra Žemaitijos krikščioniškos tradicijos išskirtiniai bruožai? Šie klausimai keliami Žemaitijos krikšto jubiliejaus proga.
Tęsiant šią temą tradicinėje žurnalo rubrikoje „Asmenybė“ šį kartą net trys susitikimai su skirtingas gyvenimo patirtis turinčiais žemaičiais – kunigu Benediktu Jurčiu OFM, verslininku Sigitu Daugnoriu ir režisieriumi Justinu Lingiu. Kiekvieno jų liudijimas savaip atskleidžia gyvenimo kelyje įgytas skirtingas patirtis, tikėjimo augimą, žmogiško artumo pamokas ir meilę gimtajai Žemaitijai.
Rubrikoje „Europa“ aktualus Aktono instituto studijų direktoriaus, profesoriaus Samuelio Greggo tekstas, kuriame autorius perteikia popiežiaus Benedikto XVI žinią apie dabarties Europos negandas ir galimybes jas gydyti, o George J. Marlin provokatyviai klausia: ar katalikybė – tik dar viena ideologija?
Kai pradedama kalbėti apie mokslą ir tikėjimą, daugeliui žmonių kyla mintis apie „supriešinimą“ ir „Galilėjų“. Mažai kas galvoja apie „bendradarbiavimą“ ir niekas – apie Duhemą. Mariano Artigo publikacija „Krikščioniškos šiuolaikinio mokslo įsčios“ padės į proto ir tikėjimo klausimą pažvelgti naujai.
Rubrikoje „Šeima“ publikuojamas tris vaikus auginančios Jurgos Lūžaitės-Kajėnienės pasakojimas „Trys vaikai – trigubas džiaugsmas“ bei vokiečių filosofo Dieterio Thomo mintys apie šeimos problemas, kurias sukelia dabartinė ekonomika. Pokalbis su filosofu pavadintas „Kaip kapitalizmas griauna šeimą“.
Rubrikoje „Pokalbiai apie kultūrą“ skaitytojų laukia trys susitikimai su skirtingų sričių kūrėjais: jau tris bažnyčias suprojektavusiu architektu Kęstučiu Pampe, nepataisomu garsų mylėtoju, perkusininku, kompozitoriumi ir instaliacijų kūrėju Vladimiru Tarasovu bei įsimintinas fotografijas kuriančiu Mindaugu Gabrėnu.
Naujoje šio žurnalo rubrikoje „Tikėjimo vartai“ Peteris Kreeftas ieško atsakymo į klausimą – „kas yra tikrasis mūsų priešas“, Donatas Puslys – kaip sekti šventaisiais mums šiandien, o Michel de Meulenaer supažindina su Visuotinės Bažnyčios mistiku, XIX a. pab. – XX a. pradžioje gyvenusiu šv. Siluanu Atoniečiu.
Nenuspėjaimai žavioje esė rubrikoje „Aštuntoji diena“ Justinas Lingys pateikia savo miniatiūrines reminiscencijas apie Žemaičių Kalvariją – „šalį, kurion su ašara grįžtu“, kitas žemaitis – poetas Donatas Petrošius pasakoja apie akmenis savo gyvenime anais kolchozų laikais ir dabar, akmenis zen sode ir lietuvių poezijoje. O mažakalbis poetas Antanas Šimkus – poetiškai atsidusdamas apie upę…
Šio žurnalo rubrikoje„Skanaus“ savo sausainine laime dalijasi „Bernardinai.lt“ bei žurnalo „Kelionė“ fotografė Evgenia Levin ir šiame tekste sugebėjusi pasislėpti už jos iškeptų ir gražiai nufotografuotų sausainių.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.