„Svarbiausi dalykai akims nematomi.“

Antoine de Saint-Exupéry

„Mažasis princas“ – klasika tapusi alegorinė pasaka, iki šiol žavinti viso pasaulio vaikus ir suaugusiuosius. A. de Saint-Exupéry moko mus išminties nemoralizuodamas ir nenusileisdamas iki sentimentalumo, o neretai ir šmaikščiai pajuokaudamas. Tai knyga apie berniuką iš kitos planetos, apie jo tarpplanetines keliones ir sykiu išmintingas pasakojimas apie žmogaus lemtį, draugystę, vienatvę ir vienišumą.

Antoine`as de Saint-Exupéry (1900–1944) – prancūzų rašytojas ir lakūnas. Būdamas dvylikos metų pirmą kartą pakilo į orą lėktuvu, ir šis įvykis nulėmė jo likimą: jis tapo profesionaliu lakūnu. Antrojo pasaulinio karo metais rašytojas tarnavo karo žvalgybos aviacijoje. 1943 m. parašęs „Mažąjį princą“ ir pats šią knygą iliustravęs, pelnė neblėstančią šlovę. Vos po metų nuo knygos pasirodymo rašytojas žuvo vykdydamas karinę užduotį.

Rekomenduojama literatūra 4 klasei.

Gyvenimas yra pilnas baimių, kurios atakuoja mūsų protus, vargina sielą ir sukelia neapsakomą stresą.
Bet neprivalome likti baimės pančiuose. Šių induktyvių studijų metu sužinosite, kaip įveikti aplinkybes su
stiprybe ir drąsa, gyvenant pagarbioje Viešpaties baimėje – baimėje, kuri nugali bet kokias kitas baimes ir
išlaisvina gyventi tikėjimu.

„Meilės prasmė“, penkių straipsnių filosofinis traktatas, – vienas iš geriausių Vl. Solovjovo veikalų, daręs įtaką visam Sidabro amžiui. Joje autorius kaip vienintelį išsigelbėjimo kelią žmonijai skelbia abiejų lyčių tarpusavio meilę, ją itin sudvasindamas, vaizduodamas kaip pergalę prieš egoizmą, amžinosios vienybės atspindį.

Knygelėje nagrinėjama išminties raštija Senajame testamente, kūrimo teologija ir išganymo istorijos teologija.

Ypatingas dėmesys čia skiriamas „Patarlių knygos“ ir „Siracido knygos“ sveikos nuovokos išminčiai, „Koheleto knygos“ ir „Jobo knygos“ nerimo išminčiai ir „Psalmynui“ – Senajam Testamentui giesmėje.

Visi esame mylėję, kentėję, džiaugęsi, tačiau jei nežinome giliausios savo būties prasmės, visi turtai, įtaka ar pasisekimas yra niekas. Jei nežinome, kas esame ir dėl ko esame, niekas negali mūsų patenkinti, viskam trūksta prasmingumo.

Knygoje Valerijus Albisetis užmezga konfidencialų pokalbį su skaitytoju. Šį kartą apsistoja prie praeities apmąstymų, prie savo profesinės, o ne turtingos asmeninės patirties. Tai tarsi rezultatų susumavimas po ilgos kelionės. Tačiau šis pokalbis su skaitytoju yra ir raginimas pažinti save patį, nes savo esmės ir pašaukimo pažinimas yra svarbiausias būties klausimas. Jis leidžia kurti ateities planus, svajoti apie rytojų. Tam tikru gyvenimo momentu, tvirtina autorius, būtina įsiskverbti į savo paties esmės gelmes ir apsvarstyti neįgyvendintas sielos svajones. Kartais gali tekti keisti gyvenimo kryptį ir tam reikia drąsos, drąsos keliauti į šviesią ateitį.

Ką jis galvojo apie Jėzų Nazarietį ir Jo sekėjus? Koks buvo jo vaidmuo gimstančioje Bažnyčioje? Ar gali jo gyvenimo istorija, kurią pirmiausia atspindi jo paties raštai, ką nors pasakyti ne tik mums, krikščionims, bet ir visiems XXI amžiaus vyrams bei moterims, ieškantiems tiesos?

Šio veikalo tikslas – pamėginti atsakyti į šiuos klausimus: pateikti pagrindines žinias, būtiniausias koordinates, įvedančias į Pauliaus, Tautų apaštalo, pasaulį. Šia prasme „Apaštalo Pauliaus pažinimo abėcėlė“ yra skirta ir tiems, kurie tik truputį yra girdėję apie jį, ir tiems, kurie galbūt dažnai girdi kalbant apie Paulių ir yra skaitę jo Laiškų ištraukas, tačiau niekada nėra turėję rankose jo biografijos.

Giuseppe Pulcinelli (Džiuzepė Pulčinelis) po specializacijos Romos popiežiškajame Biblijos institute, apgynė teologijos doktoratą Popiežiškajame Laterano universitete. Jis yra keleto straipsnių, pasirodžiusių žurnale Lateranum, ir knygos „Jėzaus mirtis kaip permaldavimas. Pauliaus samprata“ (2007) autorius. Dėsto biblinę teologiją Laterano universiteto Teologijos fakultete ir Religijos studijų institute Ecclesia Mater. Yra Romos vyskupijos kunigas, šiuo metu vienas iš atsakingųjų už ugdymą Popiežiškojoje didžiojoje Romos seminarijoje.

Daug vietos skiriama Didžiajam reformatoriui Jonui Kalvinui, kurio 500 metų jubiliejų 2009 matais minėjo pasaulis. Leidinyje aprašyti kunigaikščiai Radvilos ir jų evangeliško tikėjimo pagrindai, taip pat nušviestas bene svarbiausias 2009-ųjų rudens įvykis – Radvilų giminės atstovų palaikų perlaidojimas Dubingių piliavietėje. Almanachas informuoja apie viešosios įstaigos “Vaiko užuovėja” veiklą, apie Bažnyčios jaunimo draugiją “Radvila”, organizuojančią daug įdomių renginių, apie Vilniaus reformatų chorą “Giesmė”, jau 20 metų garsinantį evangeliškąją muziką.

Nicky ir Sila Lee gyvena santuokoje jau daugiau kaip trisdešimt metų. Turi dukterį ir tris sūnus. Pora dirba Bromptono Švenčiausios Trejybės bažnyčioje Londone. Santuokos, tėvystės ir motinystės temomis bei įvairiais šeimos gyvenimo klausimais jie jau yra konsultavę tūkstančius žmonių. Parengė “Knygą tėvams” ir įvairius kursus: “Santuokos kursai”, “Pasirengimo santuokai kursai”, “Kursai tėvams” ir “Kursai paauglių tėvams”.

Ištrauka

Ar pamenate, kai pirmą kartą rankose laikėte kūdikį? Ar pamenate akimirką, kai pirmą kartą supote savo kūdikį? Kiek naktų prarymojote prie lovytės ir stebėjote, kaip kvėpuoja jūsų vaikutis? Sunku žodžiais išreikšti jausmus, kai kalbame apie savo kūdikius, savo vaikus. Net kai jie užauga, išgyvena sunkų paauglystės laikotarpį, net tuomet, kai nesielgia taip, kaip norėtume, mes vis tiek kartais naktį įsmunkame į jų kambarius ir paglostome galveles, nes dieną jie to daryti neleidžia. Mūsų vaikai tarsi mūsų akies vyzdys, didžiausias turtas, jie suteikia daugiausia džiaugsmo. Dėl meilės jiems galėtume perkopti kalnus, perplaukti upes ir nugalėti bet kokius sunkumus. Galvojame apie savo vaikus dieną, sapnuojame juos naktį (kartais sapnuojame ir dieną). Jie mums yra viskas. VISKAS!
Kaip jaustumėtės, jei vieną dieną kas nors atimtų jūsų vaiką? Ką darytumėte, jei pagrobėjas įtikintų jūsų vaiką sekti juo ir apgautų teigdamas, kad netrokštate jam paties geriausio ir atskiriate jį nuo tikros laimės? Ką būtumėte pasiryžę atiduoti, kad tik jį išgelbėtumėte? Garbę? Turtą? Savo gyvybę? Ar viską kartu sudėjus?
Ši knyga – tai pasakojimas apie Dievą ir Jo vaikus: Jo meilę jiems, Jo žavėjimąsi jais ir Jo siekį su jais praleisti visą amžinybę. Tai istorija apie Jo vaikų pagrobimą ir apie tai, ką Dievas padarė ir ko atsisakė, kad juos išgelbėtų. Jis paprasčiausiai atsisakė praleisti amžinybę be jų – be jūsų ir be manęs. Jis atidavė VISKĄ, kad vėl galėtų susijungti su mumis!

Kodėl turime iki dugno išgerti savo gyvenimo taurę ir kaip tai padaryti?
Jėzus paklausė: „Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“ Jie atsakė: „Galime.“
Kaip jūs atsakytumėte į šį Jėzaus klausimą? Ar atsilieptumėte į Jo kvietimą išgerti savo gyvenimo taurę iki dugno? Gerti taurę, kurią gėrė Jėzus, – tai gyventi Jėzaus Dvasios kupiną besąlygiškos meilės gyvenimą. Knygoje „Gyvenimo taurė“ kunigas Henris J. M. Nouwenas paprastai, aiškiai ir jausmingai atskleidžia, kodėl gyvenimo taurę – ir džiaugsmą, ir skausmą – reikia išgerti iki dugno ir kaip tai padaryti.
H. J. M. Nouwenas parašė daugiau kaip keturiasdešimt knygų. Jis dėstė Jeilio, Harvardo, Notr Damo universitetuose. Nuo 1986-ųjų iki mirties 1996 metais dirbo fiziškai ir protiškai neįgalių vyrų ir moterų „Arkos“ Aušros bendruomenėje Toronte, Kanadoje.
Knyga „Gyvenimo taurė“ išleista „Arkos“ bendruomenės jubiliejaus (50 metų pasaulyje ir 10 metų Lietuvoje) proga.
Leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“ yra išleidusi šias Henrio J. M. Nouweno knygas: Laukiantys Tėvo namai. Apie sūnaus palaidūno sugrįžimą (2011), Vidinis meilės balsas. Kelionė per kančią į laisvę (2009), Siekimas. Dvasinio gyvenimo tobulumo link (2009) ir Mylimojo gyvenimas. Dvasios gyvenimas sekuliariame pasaulyje (2008).