Aprašymas
“Tu mane sukūrei tokią turtingą, mano Dieve, tad leisk man pilnomis rieškučiomis dalytis. Mano gyvenimas tapo vienu nepertraukiamu pokalbiu su tavimi, mano Dieve, vienu dideliu pokalbiu. Kai stoviu stovyklos kamputyje, kojomis remdamasi į tavo žemę, veidą pakėlusi į tavo dangų, kartais man veidu srūva ašaros, gimusios iš vidinio jaudulio ir dėkingumo, ieškančių būdo prasiveržti. Vakare gulint savo lovoje ir ilsintis tavyje, mano Dieve, kartais veidu man srūva dėkingumo ašaros ir tokia tad būna mano malda.”

Šiuos žodžius Ety Hillesum užrašė nacių koncentracijos stovykloje 1943 metais. Netrukus ji buvo išveržta į Aušvicą ir nužudyta. Jai buvo 29 metai.

Šioje knygoje sudėti jos laiškai, rašyti iš Vesterborko lagerio Olandijoje. Ji pajėgė sau atsakyti į baisųjį klausimą, sugriovusį ne vieno žmogaus tikėjimą: kodėl Dievas tyli didžiųjų žmonijos tragedijų metu?

Evangelizacinės pamokos iš Jėzaus palyginimų užrašytų Evangelijose.
Kristaus palyginimų tikslai atskleidžiami Mato evangelijos 13- ame skyriuje. Pasakęs palyginimą apie skirtingas dirvas, Jėzus savo mokiniams pridūrė, kad Jo pasakojimų tikslas – apreikšti naujas tiesas apie naują Dievo karalystės formą, kuri lig tol, prieš Jo atėjimą, buvo slėpinys. Dar Jis paaiškino, kad palyginimais naujos tiesos nuslepiamos, uždengiamos nuo nevertųjų, nereaguojančiųjų ir tų, kurie jau anksčiau buvo atmetę tiesą. Ir pagaliau Jėzus savo palyginimais siekė pakurstyti klausytojų smalsumą ir atsidavimą: norėjo, kad jie Jį pažintų, suprastų, kas Jis toks, kad naujai atsivertų Senojo Testamento tiesos apie Jį.

Robertas W. Martinas (JAV) – daugiau nei 40 metų patirties įvairiuose tarnavimuose – jaunimo pastorius, pastorius, misionierius, pats pradėjęs ir kitiems padėjęs pradėti naujas bažnyčias.
Robertas W. Martinas yra išleidęs biblijos studijų trilogiją, į kurią įeina „Jėzaus portretai“, „Jėzaus palyginimai“ ir „Asmeniniai susitikimai su Jėzumi“. Biblijos studijos skirtos visoms amžiaus grupėms.
“Jėzaus palyginimai”

Knygoje „Didžiosios skyrybos“ C.S.Lewis vėl pasitelkia išskirtinį savo talentą kurti legendas ir alegorijas. Rašytojas sapne pasijunta esąs autobuse, kursuojančiame tarp pragaro ir dangaus. Tai išeities taškas nepaprastam apmąstymui apie gėrį ir blogį, tarsi ginčijantis su Williamu Blake’u, parašiusiu „Dangaus ir pragaro vedybas“. Pasak autoriaus, „[…] Jei atkakliai laikomės pragaro (ar net žemės), nematysime dangaus; jei priimame dangų, negalėsime išsaugoti nė mažiausių ar ir mieliausių pragaro atminimų“.