Kartą gyveno vyras ir moteris. Jie buvo laimingiausi žmonės žemėje.
Tiesa, tada jiedu buvo vieninteliai žmonės žemėje, bet vis dėlto – neapsakomai laimingi.
Deja, jų laimė ir džiaugsmas truko neilgai…

Biblijoje gausu jaudinančių istorijų, kurios vaikams kelia susižavėjimą ir nuostabą. Tačiau vaikai turi žinoti, kaip visos šios klasikinės istorijos yra susijusios su svarbiausia Šventojo Rašto žinia apie šlovingą Dievo planą išgelbėti savo maištingus žmones.

Knygoje PATI SVARBIAUSIA ISTORIJA Kevinas Dejangas – bestselerių autorius ir šešių vaikų tėvas – kviečia vaikus ir tėvus leistis į jaudinančią kelionę po Bibliją, sujungdamas įvykius nuo Edeno sodo iki Kristaus mirties ant kryžiaus ir naujojo dangaus bei naujosios žemės.

Su įspūdingomis daugybę apdovanojimų pelniusio dailininko Dono Klarko iliustracijomis šis vaizdingas pagrindinės Biblijos žinios perpasakojimas – kaip Gyvatmušys sugrąžina mus į sodą – įtrauks vaikus į biblinę istoriją ir išmokys juos, kad Dievo pažadai yra dar didesni ir geresni nei manome.

KEVINAS DEJANGAS (Kevin DeYoung) yra Kristaus sandoros bažnyčios vyr. pastorius Matthews mieste, Šiaurės Karolinoje. Jis rašo tinklaraštį Gospel Coalition svetainėje ir yra daugelio žinomų knygų, tarp jų Just Do Something, The Hole in Our Holiness, Crazy Busy ir Taking God at His Word, autorius arba bendraautoris. Jis su žmona augina šešis vaikus.

DONAS KLARKAS (Don Clark) yra dizaineris ir vienas iš Invisible Creature, plačiai vertinamos ir apdovanojimus pelniusios dizaino studijos Sietle, dirbusios su tokiais klientais kaip Target, Nike, LEGO ir žurnalas WIRED, įkūrėjų. Jis gyvena su žmona ir trimis vaikais, keturiomis ožkomis, 12 vištų ir vienu pašėlusiu šunimi ūkyje, esančiame už miesto ribų.

„NINEVĖS NAUJIENOMS“ REIKIA TAVĘS!

Izraelyje gvildenama nuostabi istorija apie vyrą, vardu Jona! Ir „Ninevės naujienoms“ reikia geriausių žurnalistų˛, galinčių atrasti informacijos. Mantas, Monika ir šaunusis detektyvas biglis Reksas imasi darbo… ir jiems reikia tavo pagalbos.

Ei, jaunasis žurnaliste, tau reikės sužinoti viską apie vyrą, vardu Jona, apie karalių˛… ir net apie Dievą. Studijuodamas (-a) induktyviuoju būdu, spręsdamas (-a) galvosūkius, keliaudamas (-a) per labirintą, naudodamas (-a) ypatingą kodą ir užpildydamas (-a) istorijos spragas, atrasi kvapą gniaužiančias tiesas apie tai, kaip Dievas naudoja audrą, didžiulę žuvį bei augalą tam, kad atkreiptų į priešingą puse nuėjusio pranašo dėmesį˛. Be to, atrasi, kaip eidamas (-a) teisinga kryptimi ir iškart paklusdamas (-a) Dievui gali patirti stulbinantį nuotykį!

Griebk užrašinę ir rašiklį! Ir leiskis į atradimų pilną kelionę dar šiltomis nuo Dievo bėgančio pranašo pėdomis.

Geriausios induktyviosios studijos vaikams!

Biblijos studijos yra tikras smagumėlis! Serijos „Atrask pats” Biblijos studijos padės tau pačiam įdomiais būdais atrasti, kas rašoma Biblijoje! Šios praktiškos knygos padeda išmokti pagrindinius visą gyvenimą išliekančius Biblijos studijavimo įgūdžius.

Šv. Monika yra viena iš tų moterų, kurios teikia didžią garbę krikščionių tikėjimui. Nepaprastos prigimties bei malonės dovanos, kuriomis buvo gausiai apdovanota, ir ją išgarsinusi svarbi misija, pavesta Apvaizdos, pelnė Monikai idealios dukters, idealios žmonos ir idealios motinos vardą.

Knygoje šv. Monikos gyvenimas atkuriamas remiantis jos sūnaus šv. Augustino raštais. Juose atsiskleidžia nepaprasto grožio Monikos paveikslas, leidžiantis mums prisiliesti prie šios sielos ir įžvelgti joje didį, nepaliaujamą ir aktyvų Šventosios Dvasios veikimą.

Lyderystė gali būti tik dora − arba tai nėra lyderystė. Senovės graikai, rašydami apie lyderystę, aukštino savo lyderių charakterį ir dorybes. Jie negalėjo įsivaizduoti tokio dalyko kaip lyderystė be vertybių. Nuo pat pradžių lyderystė buvo suvokiama kaip morali veikla.
Alexandre’as Havardas

Alexandre’as Havardas – Havardo lyderystės instituto (www.hvli.org) įkūrėjas. Gimė Paryžiuje, baigė René Descartes’o universitetą – vieną žymiausių teisės mokyklų Prancūzijoje. Dirbo teisininku keliose Europos šalyse. Šiuo metu A. Havardas veda seminarus verslo vadovams ir studentams.

Šioje mažoje knygelėje vaikai ras daug didžių dalykų, kurie padrąsins juos einant kasdienės krikščionybės takeliais šiame nesaugiame pasaulyje.

Ši knygelė skirta labai svarbiam klausimui – saviraiškai.

Tai turėtų sudominti ne vieną skaitytoją, nes savo galių tinkamai neišreiškianti asmenybė yra kamuojama nemalonių vidinių potyrių, nepasitenkinimo, įvairių neurotinių sutrikimų.

Claudio Mina, italų gydytojas ir psichologas, viename populiariame italų žurnale vedantis skaitytojų itin mėgstamą psichologijos skyrelį, ne vienos knygos ir daugybės publikacijų autorius plėtoja pačios didžiausios žmogaus problemos – jo raidos ir laimės paieškų – aspektus.

Asmens brandos problemos, pristatomos pozityvaus krikščioniško dialogo forma, virsta optimistinėmis. Džiaugsmą augti gali skatinti tik pilnatviška saviraiška, kurią autorius subtiliai, bet ryžtingai ragina grįsti tikėjimu Evangelijos Dievu.

„Katalikų pasaulio leidiniai“ yra išleidę šias Claudio Mina knygas:
„Menas būti“ (2007), „Meilės psichologija“ (2005).

Šis leidinys – tikslus ir patikimas išdėstymas istorinio krikščionių tikėjimo, kurio mokė Protestantų bažnyčia, suderintas su Trisdešimt devyniomis Anglijos bažnyčios tezėmis (1562 m.), Presbiterionų Vestminsterio išpažinimu(1647 m.), Reformuotų bažnyčių Dorto sinodo kanonais (1618 m.) bei (iš esmės) su Londono baptistų išpažinimu (1689 m.) ir Augsburgo liuteronų išpažinimu (1530 m.). Tai suderinta su visais senaisiais išpažinimais ir ortodoksinio protestantizmo doktrinomis.

Pastorius E. S. Turnbull

Čia galima paskaityti knygos ištrauką.

Ištrauka

Yra tik keletas vietų pasaulyje, kur gyvūnijos įvairovė yra didesnė nei Australijos Didžiajame barjeriniame rife. Palei visą Australijos šiaurės rytų pakrantę driekiasi didžiulis kompleksas rifų. Nardydami su kvėpavimo vamzdeliu jūs galite pamatyti tridaknas [dvigeldžius moliuskus], išskleidusias savo žaliąją mantiją su mikroskopiniais dumbliais, čia išnyrančius, čia vėl tarp koralų pasislepiančius įvairiaspalvių žuvų būrius. Patys koralai yra tikras stebuklas, tai gyvi organizmai, nusidriekę ištisus kilometrus, įvairių formų ir dydžių masyvai, tarsi spalvingoji vaivorykštė. Gilumoje slypi nuostabiausių gyvybės formų ir nepaprastų kūrinių kolonijos.

Nepaprasti kūriniai

Dar labiau stebina kai kurios šių kūrinių paslaptingos savybės. Pavyzdžiui, didžiulis moliuskas turi labai įdomius, abipusiai naudingus santykius su mažyčiu vienaląsčiu dumbliu Symbiodinium. Tridakna, kuri iš tikrųjų yra milžiniško dydžio – 1, 2 metro ilgio, sverianti per 230 kilogramų, – guli vandenyno dugne, išskleidusi savo geldeles ir nukreipusi savo mėsingą mantiją į saulės šviesą. Dumblių ląstelės gyvena tarp moliusko mantijos ląstelių, kuriose jos gamina maistą fotosintezės būdu. Vienas moliuskas savo audiniuose gali turėti milijonus ar net milijardus dumblių ląstelių. Dumbliai gauna maistines medžiagas iš moliusko, o šis dalį savo maistingųjų medžiagų gauna iš dumblių pagaminto maisto. Tarp jų vyksta aktyvus bendradarbiavimas, abi pusės viena iš kitos gauna naudą. Tridaknos kartu su dumbliais gali gyventi iki šimto metų.

Bendradarbiavimo santykiai tarp gyvų organizmų yra įprastas dalykas. Kai kurių, kaip minėtųjų tridaknų ir mažyčių dumblių santykiai yra labai specifiniai. Pažvelgus plačiau galima matyti, kad visi gyvi organizmai sąveikauja taip, kad būtų abipusė nauda. Augalai paimtą energiją iš saulės spindulių naudoja tam, kad vandenį ir anglies dvideginį paverstų maistu. Proceso metu išsiskiria deguonis, kurį gyvūnai sujungia su maistu ir gautą energiją naudoja augimui bei judėjimui. Šio proceso metu gaminamas anglies dvideginis, kurį augalai naudoja maistui gaminti. Ciklas tęsiasi, o abipusiai naudinga sąveika tarp augalų ir gyvūnų suteikia galimybę veistis turtingai gyvų būtybių įvairovei, įskaitant ir žmones.

Kitas įdomus gyvis, gyvenantis Didžiajame koraliniame barjeriniame rife ir daugelyje kitų Pietų Ramiojo vandenyno vietų, yra Palolo kirminas. Šie kirminai, kurie šiek tiek panašūs į suplotą slieką, auga iki 40 cm ilgio ir gyvena būriais tarp koralų bei minta dumbliais. Palolo kirminai geriausiai žinomi Samoa žemėje [Ramiojo vandenyno regionas], kurioje jie yra tapę vietinės kultūros dalimi. Kiekvienas metais, tam tikru metu, samojiečiai plūsta į vandenį rinkti Palolo kirmėlių kiaušinėlių. Šis įvykis vietos gyventojams yra lengvai nuspėjamas ir yra toks reikšmingas, kad pagal jį net sudaromas vietinis kalendorius.

Apie šiuos Samoa kirminus mokslininkai atrado keletą įdomių faktų. Veisimosi metu Palolo kirminai užsiaugina uodegas, užpildytas kiaušinėliais arba spermatozoidais. Neršto metu uodega nulūžta ir į paviršių pasileidžia kiaušinėliai, kur jie yra apvaisinami. Beveik visi toje vietoje esantys kirminai savo kiaušinėlius paleidžia vienu metu. Nuostabą kelia šio reiškinio tikslus laikas. Nerštas prasideda praėjus septynioms dienoms po mėnulio pilnaties patekėjimo, tarp spalio 8 ir lapkričio 23 dienos. Jis gali kartotis dvi, kartais tris dienas. Šio veiksmo kulminacija yra potvynio metas iškart po vidurnakčio ir tęsiasi apie trisdešimt minučių. Kažkokiu būdu kirminai jaučia tinkamą laiką ir kiaušinėlius išleidžia visi tuo pačiu metu. Kiaušinėlių išleidžiama tiek daug, kad samojiečiai jų pakankamai prisirenka maistui.

Kituose regionuose gyvenantys kirminai gali neršti kitą mėnesį, tačiau tai vyksta visada nustatytu laiku ir koordinuotai. Kažkaip šie kirminai sugeba koordinuoti savo nerštą. Reaguodama į tuos pačius aplinkos veiksnius jų rūšis išgyvena.

Varnos dydžio paukštis, vadinamas audronaša – kitas kūrinys, kurį tam tikru metų laiku galima pastebėti palei Didįjį barjerinį rifą. Audronašos visą savo gyvenimą praleidžia jūroje, išskyrus perėjimo periodą, kurio metu jos susisuka lizdus pačių išsikastuose urvuose.

Audronašos puikiai orientuojasi erdvėje. Jos laisvai sklando virš vandenyno nepamesdamos kelio. Dar prieš auštant jos palieka savo lizdus urvuose ir į juos grįžta tik sutemus, o tai reiškia, kad tamsoje jos turi surasti tikslią vietą ne tik saloje, bet ir savo lizdą, esantį urve. Mokslininkams dar nepavyko iki galo išsiaiškinti, kaip joms tai pavyksta!

Dieną audronašos sklando virš vandenyno, rinkdamos mažas žuveles ir kalmarus vandens paviršiuje. Didžiojoje Britanijoje su atlantinėmis audronašomis buvo atliktas eksperimentas, skirtas šių paukščių navigacijos gebėjimams ištirti. Mokslininkai vieną šių paukščių būrį nuskraidino iš Didžiosios Britanijos į Bostoną, JAV, kitą – į Veneciją, Italijoje. Maždaug per dvi savaites abi paukščių grupės sugrįžo į savo lizdus urvuose Didžiojoje Britanijoje. Paprastai audronašos neskrenda virš sausumos, todėl šis eksperimentas tik dar įspūdingesnis, nes paukščiai rado savo kelią namo.