Šv. Hildegardos Bingenietės patirtos ir vėliau užrašytos vizijos yra svarbiausia jos raštijos dalis. Vizijos surašytos į tris knygas: Scivias (1141–1152), Liber vitae meritorum (1158–1163) ir Liber divinorum operum (1163–1174).

Šioje knygoje pateikiamos dvi vizijos ir atskirų vizijų fragmentai iš Scivias rinkinio. Vizijose apie laikų pradžią ir pabaigą aprašomas pirmojo angelo ir pirmojo žmogaus nuopuolis ir laikų pabaiga. Šv. Hildegarda pranašauja Antikristo atėjimą, jo klastingus veiksmus, galutinę kovą su šėtonu, tikinčiųjų persekiojimą ir galiausiai antrąjį Kristaus atėjimą, mirusiųjų prisikėlimą gyvenimui, teismą ir pasaulio perkeitimą.

Tai XX a. teologijos klasika, krikščioniškosios literatūros deimantas. Pasaulio širdį turėtume vertinti kaip katalikiškosios teologinės ir dvasingumo tradicijos esmės, suspindėjusios su nauja jėga, atskleidimą.

Knyga tikrąja žodžio prasme kviečia į dinamišką viziją, vaizdingą kelionę. Skaitytojas panardinamas ne į teologinių koncepcijų pasaulį, bet į vaizdingai ir intuityviai suvokiamą tikrovės dramą. Joje nuopuolis ir išgelbėjimas, pasaulis ir Dievo gyvastis, Kristaus žygdarbis ir Bažnyčia piešiami lyg dinamiška ikona, prasidedanti stambiais potėpiais ir bręstanti į visuminę spalvingą viziją, kurioje niekas nepraleista ir nelieka nepasakyta, tačiau viskas atskleista vaizdais ir vaizdingais įspūdžiais.

Dr. Benas Ulevičius

„Šių dienų aplinkybės – rašo autorius, – kuo aiškiausiai reikalauja iš naujo aiškintis ir naujai parodyti Dievo visagalybę, Jo nepriklausomybę ir visavaldystę. Iš kiekvienos šalies sakyklos turi griaudėti žinia, kad Dievas iki šiol gyvas, kad Jis iki šiol stebi ir iki šiol ­viešpatauja. Dabar žaizdre tikėjimas mėginamas ugnimi, bet nei širdis, nei protas niekur kitur neras sau atilsio vietos, kaip tik prie Dievo sosto. Šiandien kaip niekada reikia išsamiai, aiškiai, konstruktyviai paaiškinti Dievo dieviškumą.“

1886 metais Anglijoje gimęs Arturas V. Pin­kas (Arthur W. Pink) buvo mažai kam ži­nomas JAV ir Australijos bažnyčių ganytojas, kuris 1934 metais galiausiai sugrįžo į savo gimtinę, Angliją. Jis įsikūrė Luiso saloje esančiame Stornovėjaus miestelyje, o 1952 metais, beveik niekam nepastebėjus, mirė. Bet 1922 metais A. V. Pinko pradėtas leisti žurnalas ­„Šventojo Rašto studijos“ (Studies in the ­Scriptures) tuo metu jau maitino kelis vyrus, raginančius Bažnyčią grįžti prie doktrinomis grįstos krikščionybės, tarp kurių buvo Martinas Loidas-Džounsas (Martyn Lloyd-Jones) ir tarnystės „Inter-Varsity“ įkūrėjas Daglasas Džonsonas (Douglas Johnson). O A. V. Pinkui mirus, jo raštai, išleisti knygos formatu, plačiai pasklido ir buvo skaitomi visame pasaulyje.

Šias meditacijas SMS forma tinka skaityti trokštant stabtelėti, pamąstyti, trumpam įsigilinti į save, pamatyti ir atrasti Meilės, kuri paliečia širdį ir keičia gyvenimą, Slėpinį.

Kalbėsena bei kiti bendravimo būdai nuolatos kinta. Įvairiais laikotarpiais būdas kalbėti su Dievu ir apie Dievą įgydavo skirtingas formas (bet ne turinį). Pastaraisiais metais stebėjome nuolatinę komunikacijos, pradedant informacijos priemonėmis, įvairiais šiuolaikinės technologijos atradimais ir baigiant internetu, kaitą.

Viena iš šiandien labiausiai jaunimo (ir ne tik) naudojamų priemonių yra vadinamosios mobiliųjų telefonų „žinutės“, arba SMS.

Ar pakanka 160 raidžių, kad būtum išgirstas ir suprastas? Matyt, taip. Mobiliuoju telefonu siunčiamos SMS perkeitė jaunimo įpročius ir ne vien juos. Tai – mėgstamiausias būdas perteikti emocijas ir žodžius, emocijas bei mintis.

Kaip gi ištiesų yra su kunigais Bažnyčioje? Kokių kunigų norėjo Jėzus? Ar šie vyrai su sutanomis yra tokie, kokių Žmogus iš Nazareto ir tikėjosi?

Ir pirmiausia: kokie kunigai turi būti šiandien, kad jie ir Bažnyčia išliktų ir rytoj? Tai klausimai, kurie šiandien itin aštriai rūpi Bažnyčiai. Juos imasi svarstyti ir Bernardas Häringas, kuris pats daugiau kaip penkis dešimtmečius būdamas kunigu, vis dar dirba kunigų ruošimo ir tobulinimo srityje. Gerai žinodamas dvasininkijos problemas, bando nurodyti jų sprendimo kelius. Pasitelkdamas Bibliją Häringas aiškina, kaip Jėzus ir naujojo Testamento teologija apibūdina kunigystę. Žvelgdamas į praeitį jis parodo ir kunigijos klestėjimo bei nuosmukio laikus. Biblija ir tradicija moralės teologui tampa lyg švarus popieriaus lapas, kuriame jis piešia sėkmingos kunigystės šiandien ir rytdienai aspektus. Jis taip pat nevengia sudėtingų temų, tokių kaip celibatas ar moterų kunigystė. Nebūtinai visos autoriaus išlygos ir išvados pasirodys nuoseklios, tačiau, be abejonės, nepaliks abejingų, išprovokuos toliau gilintis į esmines kunigystę grindžiančias tiesas.
Häringas savo pasakojimą pagyvina aprašydamas gausius savo turtingos patirties įvykius. Ši knyga yra vienas iš daugelio balsų, atspindinčių ir duodančių impulsą šiuolaikinės kunigystės sampratos raidai.
Knygos autorius gimė 1912 m., yra moralinės teologijos profesorius, kunigas emeritas; išleido daug publikacijų, tarp jų: „Mano patirtis Bažnyčioje“, „Galima ir kitaip. Ginamoji kalba naujoms bendravimo formoms Bažnyčioje“.

Per tris išmintingas filosofines Šventojo Rašto Koheleto, Jobo ir Giesmių giesmės knygas autorius prieš mūsų akis išskleidžia Dantės Dieviškąją komediją. Koheleto „tuštybė“ nusako pragarą. Jobo kančia – skaistyklą. O Giesmių giesmės meilė apdainuoja dangų.

Bet ši istorija vystosi mūsų gyvenimuose ir širdyse, čia ir dabar. Meilė yra geriausias atsakymas Koheleto ieškojimams, alternatyva tuštybei ir tikroji gyvenimo prasmė. Galiausiai Piteris Kryftas šiose knygose įžvelgia perteikiamas dieviškąsias tikėjimo, vilties ir meilės dorybes, „dvasinės pasaulio istorijos santrauką“.

Piteris Kryftas (Peter Kreeft) dėsto filosofiją Bostono koledže. Yra paskelbęs daugybę straipsnių ir knygų. Lietuvių kalba leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“ yra išleidusi šias jo knygas: Malda pradedantiesiems, 2006; Tave mylintis Dievas, 2006; Angelai (ir demonai). Ką mes iš tikrųjų žinome apie juos?, 2008; Viskas, ką norėjai sužinoti apie Dangų…, 2009; Kol dar neišėjau, 2010; Grįžti prie dorybių, 2011.