Simone Weil (Simona Vėj, 1909–1943) – viena ryškiausių XX amžiaus asmenybių, pagarsėjusi ne tik filosofiniais, teologiniais, socialiniais veikalais, bet ir savo gyvenimo istorija. Antroji lietuvių kalba išleista Simone Weil knyga „Dievo laukimas“ stebina brandžiu jaunos moters intelektu ir neįtikėtinu sąžiningumu, jaudina skausmingu tyrumo ir Dievo ilgesiu. Į rinkinį įtraukti šeši laiškai dvasios tėvui laikomi vienais gražiausių Simone Weil tekstų, kuriuose ji itin atvirai išlieja savo asmeninius išgyvenimus ir dvasines abejones.

GRĮŽK NAMO PAS SAVO TĖVĄ
Jis laukia tavęs!

Viskas, kas Dievo Tėvo, yra ir mūsų! Šią valandą visa kūrinija dejuoja nekantraudama, kada bus apreikšti Dievo sūnūs ir dukros. Laikas mums tapti tais, kokiais išties ir esame pašaukti būti, kad visa kūrinija galėtų sugrįžti į Dievo Tėvo namus.

Dievas Tėvas niekada neketino palikti mūsų našlaičiais – be Tėvo ar be namų. Tegul skaitant „Našlaičio Dvasią begydant“ jums atsiveria apreiškimas, kaip gyventi tapatų savo, kaip Dievo Tėvo vaiko, gyvenimą. Našlaičio dvasia negali būti išvaryta. Ją įmanoma pakeisti tik meile, nes tobula meilė išveja visas baimes.

LEIFAS HETLANDAS yra „Pasaulinės misijos“ (Global Mission Awareness) įkūrėjas ir prezidentas. Ši tarnystė tarptautiniu lygiu siekia perduoti Dievo meilę, išgydymą ir skleisti apaštališkąją valdžią, kuri remiasi Dievo Karalystės šeimos samprata. Leifas, kaip šiuolaikinių misijų pirmtakas, atnešė Gerąją Naujieną į pačias dvasiškai tamsiausias pasaulio vietas. Jo tarnystės dėka buvo išgelbėta daugiau nei milijonas sielų. Leifas su žmona Jennifer gyvena netoli Atlantos, Džordžijos valstijoje, JAV, kur jie tęsia savo tarnystę, paliesdami nesuskaičiuojamą daugybę žmonių gyvenimų.

Autorius aptaria keturias meilės atmainas: prisirišimą, draugystę, erotinę meilę ir artimo meilę.
Prisirišimą autorius priskiria šeimos nariams, seniems bičiuliams ir tam tikru požiūriu – gyvūnams;
draugystę jis supranta gerokai giliau ir plačiau, negu apie šį jausmą įprasta kalbėti mūsų laikais,
primindamas Šventajame Rašte bei antikos pasakojimuose minimus neišskiriamus draugus; erotinę
meilę aptaria ir paties įsimylėjimo, ir šeimos gyvenimo kontekste; artimo meilę laiko aukščiausia
meilės forma, kuri gali būti skiriama tiesiogiai Dievui.
Keturios meilės – tai įžvalgi, subtili ir iki skausmo atvira sudėtingiausio žmogaus jausmo studija.

Martynas Liuteris Didįjį katekizmą parašė 1529 metais. Didysis katekizmas įeina į Santarvės knygą, kurioje sudėti evangelikų liuteronų mokymo, tikėjimo ir išpažinimo raštai.

Tai trečias, nauju skyriumi, vainikuojančiu visą pasakojimą, papildytas leidimas lietuvių kalba.

Žinomo anglų rašytojo ir religinio mąstytojo Clive Staples Lewis (1898-1963) alegorija – tai patyrusio kipšo laiškai jaunam kipšui-gundytojui, ką tik pradėjusiam savo praktiką. Vos pasirodę „Kipšo laiškai“ iškart tapo ir tebėra populiariosios teologijos ir religinės patirties gairė daugeliui žmonių, kurie galbūt dar svyruoja, dėl religijos nėra tvirtai apsisprendę. C. S. Lewis meistriškai kuria intrigą, velnio žodžiais pateikdamas priešingą savo požiūrį į meilę, draugystę, maldą, pramogas, socialinį gyvenimą, malonumą, darbą, karą, visur pribarstydamas angliškojo sąmojo druskos. Taip skaitytojas ir šmaikščiai, ir teologiškai nepriekaišingai supažindinamas su pasaulio, kūno ir velnio pagundomis ir būdais joms įveikti, arba su kai kuriais tradicinės asketikos bruožais. Praėjo daugiau nei pusė amžiaus nuo knygos išleidimo, o šis nepakartojama kipšo „vademecum“ vis išeina ir išeina įvairiomis kalbomis ir įsitvirtino kaip krikščioniškosios literatūros klasika.