„Kvietimas mylėti“ atspindi autoriaus pastangas pažymėti kelią, kuriuo einame norėdami įveikti dvasinio augimo kliūtis ir rimtai nusiteikti įcentrinančiai maldai. Joje aiškiai nurodyti šios kelionės orientyrai bei galutinis tikslas. Daugelis žmonių, nemažai metų praktikuojančių įcentrinančią maldą, dalijasi čia savo įžvalgomis ir patirtimi.

Knyga siekiama užmegzti dialogą tarp šiuolaikinių psichologų ir klasikinių krikščionių dvasinių mokytojų, bet jos pagrindinis tikslas – praktinis: suteikti solidų konceptualų pagrindą mūsų laikų kontempliatyviajai maldai ir dvasinei kelionei. Esame kviečiami į šią kelionę ne tik dėl savo asmeninio augimo, bet ir visos žmonijos labui.

Tėvas Thomas Keatingas OCSO (1923–2018), trapistų vienuolis, 20 metų ėjęs abato pareigas. Atsiliepdamas į Vatikano II Susirinkimo reformas, kartu su dviem broliais ėmėsi atnaujinti kontempliatyviąją tradiciją Bažnyčioje. Taip 1984 m. atsirado įcentrinančią maldą praktikuojančių ir vienas kitą dvasiniame kelyje palaikančių žmonių bendruomenė. Netrukus tokios bendruomenės ėmė burtis visame pasaulyje.

Thomas Keatingas parašė daug knygų apie dvasinį gyvenimą, kuriose darniai sujungė įvairių mokslų pasiekimus: biblistikos ir teologijos, psichologijos, humanitarinių mokslų ir net fizikos bei kosmologijos. Jo knygos yra labai vertingos tiems, kurie nori atrasti kontempliatyvųjį Evangelijos matmenį ir praktikuoti įcentrinančią maldą.

Skundai ir dejonės tapo mėgstama mūsų kasdienio bendravimo forma. Dažnai tas, kuris skundžiasi, kuria ir kursto neigiamą atmosferą visuomenėje. Tačiau skundimasis nepadeda sukurti geresnės tikrovės, o ją tik pablogina. Todėl autorius sako: liaukimės skųstis ir pradėkime veikti, kad susigrąžintume pasitikėjimą ir į gerąją pusę pakeistume savo bei kitų gyvenimą.

Panašiai teigia ir popiežius Pranciškus, kuris knygos pratarmėje ragina „leisti Viešpaties rankai ištraukti mus iš sužeidimų ir gailėjimosi bedugnės; rinktis gyvenimą, rūpintis artimu, priimti kiekvieną dieną kaip galimybę daryti gera, stengiantis pašalinti iš gyvenimo skundimąsi, iš sprendimų nuodus, iš minčių drumzles, iš susitikimų plepalus, iš širdies įsižeidimus <…>, nes tik tada „leidžiame meilei gyventi mumyse: nes tik meilė užpildo tuštumas, išgydo žaizdas ir pataiso santykius. Tik meilė įžiebia pasitikėjimą, dovanoja ramybę, sugrąžina drąsą ir paverčia gyvenimą didžiuliu vilties daigynu.“

Antras pataisytas leidimas
Trokštate patirti Dievą kasdienybėje, tačiau nejaučiate
Jo artumo? Bandote kasdien melstis, bet apima
jausmas, lyg kalbėtumėtės su siena? Išpažįstate Jėzų
Kristų, tačiau vis tiek jūsų tikėjimas atrodo bevaisis?
Hans Peter Royer susidūrė su šia dilema, todėl puikiai
supranta ir užjaučia tuos, kurie jaučiasi pasimetę.
Jo liudijimas remiasi paties žengtais tikėjimo žingsniais
ir galiausiai pripažinimu, koks visgi jaudinantis gali
būti bendravimas su Jėzumi Kristumi.
Tegul ši knyga padeda jums nuolat susitikti su gyvuoju
Dievu, artimai su Juo kalbėtis bei patirti Viešpatį
Jėzų Kristų savo gyvenime.