„Norėčiau, kad ši knyga suteiktų šiek tiek vilties, nes vienuoliai mums parodo, jog žmogiškai mirti yra įmanoma, – rašo knygos autorius Nicolas Diat. – XXI a. žmogus nėra pasmerktas vienišai, be meilės ir anoniminėse ligoninių palatose ištinkančiai baigčiai. Nėra pasmerktas netikram žmogiškumui, kai mirtis deformuojama ir visaip dangstoma bevardžiuose laidojimo namuose.“

Knyga Laikas mirti 2018 m. apdovanota prestižine Kardinolo Jean-Marie Lustiger premija. Ši Prancūzų akademijos premija kartą per dvejus metus skiriama knygai, kurioje nagrinėjamos įvairių kultūrinių, socialinių ir istorinių reiškinių dvasinės problemos.

Šioje knygoje autorius Charles Moseley paaiškina, kodėl turėtume atsisakyti alkoholio. Alkoholio vartojimas prieštarauja mūsų prigimtiniam instinktui saugoti savo sveikatą ir gerą savijautą, neigiamai veikia mūsų socialinius santykius ir pažeidžia natūralias organizmo valdymo bei apsaugos sistemas.

Ką darytumėte, jei paaiškėtų, kad viskas, ką žinote apie alkoholį, yra netiesa?

Alkoholis mums atrodo neatskiriama švenčių, pobūvių, renginių ar valgio dalis, ir mes neįsivaizduojame, kaip galėtume mėgautis šiomis progomis be alkoholio taurės rankoje. Kai pradėjome gerti, mums buvo pasakyta, kad alkoholis yra neatsiejamas nuo bendravimo, todėl turime išmokti toleruoti jo nemalonų skonį ir poveikį.

Mes pripažįstame, kad alkoholis gali būti žalingas, bet tikime, kad saikingas gėrimas duoda naudos. Esame įsitikinę, kad alkoholis padeda atsipalaiduoti, suteikia malonumą ir yra natūrali socialinio bendravimo dalis.

Šioje novatoriškoje knygoje „Kodėl turėtume negerti alkoholio“ autorius, kuris pats savo kailiu patyrė alkoholizmo liūną ir sugebėjo iš jo išbristi, aiškina, kaip iš tikrųjų mus veikia alkoholis ir kodėl nepastebimai pradedame gerti vis daugiau ir dažniau. Jis tvirtina, kad mes visi iš prigimties norime ir sugebame bendrauti su kitais žmonėmis, ir bendravimui palengvinti mums alkoholio nereikia. Knygoje autorius paneigia mūsų įsitikinimus apie alkoholį ir pateikia įtikinančių argumentų, kad galime visiškai atsisakyti alkoholio ir nesijausti dėl to nuskriausti ar netekę gyvenime kažko svarbaus. O geriausia tai, kad visiškai atsisakę alkoholio tikrai būtume laimingesni ir sveikesni.

Pasaulis išgyvena didžiulę vilties krizę. Norint numalšinti šio pasaulio traumą ir agoniją, reikėtų pasiutusiai pribloškiančios vilties. Net ir dauguma krikščionių nelaukia ateities, nes jiems Dangus yra miglota, religinga ir nuobodi vieta.

Knygų „Žavingoji“ ir „Laukinis širdyje“ autorius Johnas Eldredge’as kviečia atidžiau pažvelgti į stulbinamą Dievo pažadą atkurti Dangų ir Žemę ir įsivaizduoti, kokia bus Žemė ir kuo užsiimsime, kai viskas bus atkurta. Ir daro jis tai iš ties labai vaizdingai.

„Turiu jums kvapą užgniaužiančią naujieną – Dangus nėra gyvenimas debesyse, tai nėra begalinės pamaldos. Tai – Žemė, kurią Jėzus pažadėjo atkurti, kiekvieną jos brangų kampelį, o su ja – ir jūsų pačių istoriją (Mato 19, 28). Biblijos kulminacija skamba taip: „Štai aš visa darau nauja!“ (Apreiškimas Jonui 21, 5). Artinasi Didžiojo atkūrimo diena. Ne sunaikinimo – atkūrimo.“

Girdėjome apie Šventajame Rašte minimą Naujosios žemės pažadą, bet ką jis iš tiesų reiškia? Dauguma mūsų idėjų apie amžinybę kilo ne iš Dievo Žodžio, bet iš populiarios kultūros.

Knygoje „Jis viską daro nauja“ Johnas Eldredge’as siekia parodyti, kad mūsų amžinieji namai ir gyvenimas bus nepalyginamai nuostabesni, turtingesni ir smagesni nei įsivaizduojame. Dangus nė iš tolo neprimins begalinių pamaldų ar nuobodžios ramybės. Tai bus visų dalykų atnaujinimas, Rojus be skausmo ir praradimų, nuolatinė Dievo artuma.
Christianbook.com

Esame pusširdės būtybės, kvailinančios save nusigėrimu, palaidumu ir ambicijomis, nors mums siūlomas nesibaigiantis džiaugsmas. Lyg maži vaikai norime kepti purvo bandutes lūšnoje, nesuprasdami, kad mums siūloma važiuoti atostogų prie jūros.
S. Lewis