Bažnyčia šimtmečiais buvo proto ir mokslo gynėja ir padėjo pagrindus viskam, kuo šiandien gali didžiuotis žmonija. Senovės Romoje buvo išnaudojami silpnieji ir nevertinama žmogaus gyvybė. Moterys buvo laikomos nuosavybe, o nereikalingi vaikai paliekami mirti. Tačiau vėliau suklestėjusi nauja – krikščioniškoji – kultūra tarnavo silpniesiems, aukštino moteris, brangino dorybes ir siekė taikos. Dėl krikščionybės veikimo pasaulyje ir Krikščionių Bažnyčios įtakos iš esmės pasikeitė visuomenės požiūris į asmenį, šeimą, darbą, religiją, bendruomenę, gyvenimą ir mirtį, politiką.

Šioje knygoje pateikta tik keletas iš daugybės teigiamos Bažnyčios įtakos žmogiškajai kultūrai pavyzdžių. Tačiau jų užtenka, kad suprastume, jog be krikščionybės mūsų pasaulis nebūtų toks, kokį jį pažįstame šiandien.

Susidūrę su tamsia ir priešiška kultūra ankstyvieji Romos krikščionys darė viską, kad ją pakeistų. Šioje knygoje aprašytos jų kovos ir išmoktos sunkios pamokos suteikia vilties, kad sekdami jų pavyzdžiu ir mes galime daug nuveikti, saugodami prigimtines teises ir laisves bei kiekvieno asmens orumą.

Ši knyga – tai ilgametės patirties vaisius. Ji pagrįsta šv. Hildegardos Bingenietės raštais, daktaro Gottfriedo Hertzkos mintimis ir mano pačios patirtimi, kurią sukaupiau dirbdama su maždaug dviem šimtais pasninko grupių.

Pasninkautojas atsakingas už save, savo kūną ir psichologinį tobulėjimą. Reikia gerai įsiklausyti į save ir nuspręsti, kaip ir kiek norėtum laikytis pasninko. Pasitikėkite savimi, išgirskite, ko prašo ir kuo skundžiasi jūsų kūnas.

Pasninkas nėra nepakeliamas dalykas, priešingai, jis turi teikti džiaugsmą ir lengvumo pojūtį. Pasninkauti – tai ir sulėtinti tempą, retkarčiais atsigręžti atgal ir pažvelgti į savo vidų.

Linkiu visiems gražaus pasninko laiko, kurį lydėtų lengvumo jausmas, džiaugsmas ir šventosios Hildegardos Bingenietės palaima.

Brigitte Pregenzer

ATRASK NERIBOTĄ DIEVO VARDO JĖGĄ
Tiek daug sumaišties ir skausmo kyla dėl to, kad nepažįstame Dievo – kas Jis iš tiesų yra, kaip Jis veikia
mūsų gyvenime.
Viskas pasikeis studijuojant „Viešpatie, aš noriu pažinti Tave“. Kai pažinsite Dievą labiau studijuodami Jo
vardus: Kūrėjas, Gydytojas, Apsaugotojas, Aprūpintojas ir kt., galėsite tvirtai išstovėti. Būsite stiprūs
išbandymuose, būsite paguosti skausmuose, o giliausiais jūsų sielos troškimais bus pasirūpinta. Jūsų
gyvenimas su Dievu pasikeis.
Leiskite Kay Arthur per induktyvų Biblijos studijavimą kasdien palydėti jus Šventojo Rašto puslapiais.
Laikas, praleistas su Dievu, studijuojant Jo Žodį, supažindins jus su visiems Dievo vaikams prieinamais
beribiais turtais. O šiomis tiesomis lengvai galėsite pasidalinti su kitais – individualiai ar grupėje. 
„O, kaip norėčiau sėdėti su jumis akis į akį, su puodeliu kavos. Kokias nuostabias istorijas galėčiau
papasakoti apie žmones, kurie studijavo Dievo vardus. Kai susipažinsite su šiais Jo vardais, tikiu, kad
turėsite ir savo istoriją.“ – Kay Arthur
Kay Arthur Biblijos studijų serija „VIEŠPATIE“ – įžvalgios, širdžiai mielos Biblijos studijos, parengtos jums
atrasti giliausių poreikių patenkinimą iš Dievo Žodžio, ten, kur esate.

ĮVADAS
Paulius 2Korintiečiams 12:1 sakė: „ eisiu prie Viešpaties regėjimų ir apreiškimų.“ Jis taip pat rašo Efeziečiams 3:3 „ Apreiškimu man buvo atskleista paslaptis“. Paulius netik gavo rašytinio Dievo Žodžio supratimą, jis patyrė Viešpaties srities apreiškimą ir šitie patyrimai papildė įtvirtino i sustiprino jo rašto suvokimą.
Šioje knygoje rasite kelis Jėzaus ir angelų aplankymus- aplankymus, susijusius su raginimu būti jautriu Šventosios Dvasios laikams mūsų gyvenime. Dalinuosi jais tik dėl Dievo dalykų gilesnio suvokimo, ne dėl pačių patyrimų.
Viliuosi, kad ši knyga padės skaitytojui normaliau žiūrėti į dangaus sritį ir skatins būti jautresniu Jo vedimui gyvenime.
Tai pasakojimas kaip Viešpats mokė mane būti jautriu Jo sričiai, ir padėjo man suprasti jo – ir dangaus- mūsų gyvenimo jame perspektyvą. Meldžiuosi, kad būtų praturtintas jūsų rašto suvokimas ir jūs būtumėte padrąsinti „14 veržtis į tikslą aukštybėse, siekti apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje“(vert. perfrazuota) Fil3:14.

APIE AUTORIŲ:
Džonas ir Barbara Fenai ( John & Barb Fenn) gimė Kokomo mieste, Indianos valstijoje ir augo vos kelios mylios vienas nuo kito. Jie lankė tą patį vaikų darželį, vaikystėje dalyvaudavo tuose pačiuose gimtadieniuose ir turėjo bendrų draugų. Barbara netgi dalyvavo Džono konfirmacijos apeigose Episkopalų bažnyčioje, kai jiems buvo 12 metų.
Jie pradėjo susitikinėti būdami paaugliai, atgimė kartu ir buvo pakrikštyti Šventąja Dvasia būdami 16 metų. Po vidurinės mokyklos baigimo abu lankė Indianos Universitetą ir 1978 susituokė. 1980 jie baigė Rhema Bible Training Center Broken Arow , Oklahoma ir persikėlė į Boulder, Kolorado srityje.
Virš 12 metų Džonas tarnavo įvairiose pareigose, tokiose kaip Kolorado Universiteto Campus Minister Bouldler; pastoriumi, antruoju pastoriumi; keliaujančiu tarnautoju. Vėlyvaisiais 1992 jie kartu su savo trimis sūnumis persikėlė į Tulsa dirbti Victory Christian Centre, surinkime, kuriame daugiau 10000 narių, pastoriai Billy Joe ir Sharon Daugherty.

KNYGA, PAKEITUSI MILIJONŲ ŽMONIŲ SANTYKIUS

Kiekvienas iš mūsų meilę išreiškiame ar ją priimame savo meilės kalba. Vieniems svarbu išgirsti palaikymo žodžius ar kuo daugiau laiko praleisti kartu su mylimu žmogumi, kitiems užtenka dovanų, rodomo paslaugumo ar švelnaus prisilietimo. Tad susipažinkite su penkiomis meilės kalbomis.
Remdamasis ilgamete šeimų konsultavimo patirtimi ir iliustruodamas ją konkrečiais savo klientų pasakojimais, dr. Garis Čapmanas ne tik patars, kaip jaustis mylimiems, bet ir išmokys mylėti.

„Penkios meilės kalbos“ neabejotinai pakeis jūsų santykius su mylimu žmogumi.
Žmonijos gyvavimo variklis yra troškimas būti kam nors artimam ir mylimam.
Dr. Garis Čapmanas – rašytojas, lektorius, konsultantas, padedantis žmonėms sukurti ilgalaikius santykius. Jis yra populiarios knygų serijos „Penkios meilės kalbos“ autorius, taip pat Santuokos ir šeimos santykių bendrovės direktorius. G. Čapmanas keliauja po pasaulį vesdamas seminarus ir yra parašęs daugiau nei 20 knygų.

Ar gali mūsų gyvenimas būti kupinas aistros, bet jos nesunaikintas?

John Eldredge taip rašo savo knygoje „Ilgesys“: „Kiekvieno iš mūsų širdyje yra užslėpta vieta. Tai ilgesys gyvenimo, kuriam buvome sukurti.“ Tačiau kaip gi mums susigrąžinti savo troškimus ir išmokti juos perprasti?

Kaip rašo J. Eldredge, „mums visiems kyla ta pati problema – mes ilgimės gyvenimo, bet nežinome, kur jį rasti. O jei jį kada nors surasime, ar galėsime jį išlaikyti?.. Jei norime atrasti tą trokštamą gyvenimą, turime leistis į kelionę, o mums duotas kelrodis yra giliai širdyje įdėtas ilgesys, kurio dažnai nepaisome, palaikome kuo kitu arba į kurį pasirenkame nekreipti dėmesio. Didžiausia žmogiška tragedija yra nustoti ieškoti.“

Daugybei gerų žmonių buvo pasakyta, kad norint šventai gyventi būtina numarinti širdies troškimus, ir pavadinta tai šventumu. O tada stebimės, kodėl daug krikščionių atrodo kažkokie negyvi, lyg įsispraudę į vienos ar kitos rūšies šablonus, kartotinės vienas kito kopijos, kalbančios išmoktomis frazėmis. Dažnai netikintys šalia jų atrodo gyvesni, nors pirmieji skelbiasi turį amžinąjį gyvenimą. Gal ir nenuostabu, kad mintis tapti krikščioniu daugeliui neatrodo patraukli.

Tačiau šioje knygoje atrasime, kad pats Dievas yra mūsų giliausių troškimų autorius. Jis davė mums troškimus ir Jam patinka juos patenkinti. Kaip skelbia Psalmės: „Džiaukis iš širdies Viešpačiu, ir jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis.“ (Ps 37; 4) Tai Dievas kviečia tave per tavo širdies troškimus.

Nuo to, kaip į juos atsakysi, priklausys tavo gyvenimas.

Prieš metus Amanda Vans turėjo viską – mylintį vyrą, plačią giminę, draugų ir darbą intensyviosios naujagimių terapijos skyriuje. Tačiau viena diena sugriovė viską. Tą dieną ji prarado kūdikį. Dabar Amandos širdis tuščia.

Vaiko netekties skausmą išgyvenanti moteris niekaip negali atsigauti. Ji šalinasi žmonių, jai nelengva bendrauti su vaikus auginančiais giminaičiais. Kol kas Amanda nepajėgia grįžti ir į savo senąjį darbą – rūpintis kitų sergančiais naujagimiais jai be galo sunku. Padėtį dar labiau apsunkina santykiai su vyru, kuris taip pat labai skaudžiai išgyvena vaiko netektį ir kenčia matydamas nelaimės sugniuždytą žmoną. Amanda jaučia, kad juodu tolsta vienas nuo kito. Tad netikėtas kaimynės Emilijos prašymas lydėti ją kelionėje į Izraelį moteriai pasirodo kaip galimybė bent laikinai pabėgti nuo savo gyvenimo. Nepaprastas aplinkybių sutapimas lemia, kad jaunosios amerikietės kelionė į Jeruzalę tampa atsaku į nepažįstamos moters maldas. Tačiau ar į jos maldas bus atsakyta? Ar jos gyvenimas pasikeis?

„Nepažįstamosios malda“ – tai ne tik jautrus pasakojimas apie praradimą, skausmingą patirtį ir neviltį. Tai graži istorija apie gydančią meilės ir draugystės galią, atleidimą ir atsidavimą kitiems, kančios prasmę žmogaus gyvenime.

Skiriama visiems jaunuoliams, kurie yra įsimylėję, kada nors įsimylės arba svajoja įsimylėti ir trokšta, kad tas pasimatymų laikotarpis būtų nuostabus.

Įžengęs į suaugusiųjų pasaulį imi ieškoti būdų, kaip užmegzti sėkmingus santykius su priešingos lyties atstovais. Atmink, kad didelę dalį smagumo sudaro būtent pats procesas, taigi: „Pasiruošt! Dėmesio! Pirmyn!“

Ištrauka

Vienos didžiausių problemų, su kuriomis susiduria jaunimas, yra susijusios su pasimatymais, meile ir seksu. Pastebiu didžiulį jaunuolių susidomėjimą šia tema ir kartu matau, kaip jie kankinasi, sumišę ir susierzinę dėl daugybės galimų pasirinkimų, kurie atsiranda įsisukus į pasimatymų verpetą. Dauguma jaunuolių pradeda vaikščioti į pasimatymus neturėdami jokio tikslo, krypties ar nuovokos.

Tokie pasimatymai man primena vieną skaitytą istoriją apie juokingą pušies spygliais mintantį vikšrą. Šie vikšrai keliauja medžiais, grupėmis sudarydami ilgą procesiją – vienas yra vedlys, kiti sekėjai, keliaujantys pusiau užmerktomis akimis vienas paskui kitą ir galvomis tiksliai sekdami savo pirmtako galūnes.

Jean Henry Fabre, prancūzų gamtininkas, atliko eksperimentą su grupele šių vikšrų. Jis užviliojo juos ant gėlių vazono krašto, ant kurio vėliau jam pavyko sujungti pirmąjį grupės narį su paskutiniuoju ir taip suformuoti ratą, kuris judėjo vazono kraštu be pradžios ir pabaigos.

Gamtininkas manė, kad galiausiai jie atsikvošės, pavargs žygiuoti ir pradės judėti kita kryptimi. Visgi ne. Vedamas aklai užvaldžiusio instinkto, ratas vis judėjo ir judėjo vazono pakraščiu, išlaikydamas tą patį tempą ištisas septynias dienas. Tai būtų tęsęsi tol, kol viskas būtų pasibaigę mirtimi iš bado ir visiško išsekimo. Tarp kitko, maistas buvo visai šalia, gerai matomoje vietoje, bet už rato judėjimo krypties ribų, todėl vikšrai tęsė savo kelionę užburtu ratu. Jie vadovavosi vien tik instinktais ir įpročiais, aklai sekdami vienas kitą iš paskos.

Panašiai kaip šie vikšrai aklai seka vienas paskui kitą, taip ir jaunuoliai blaškosi pasimatymų metais neturėdami jokios aiškios krypties. Jie taip pat juda ratais, vadovaudamiesi „bandos“ instinktais ir visiškai nemąstydami. Vieni jaučiasi prislėgti, nes kovoja su seksualinių aistrų protrūkiais, kiti, priešingai, neturi su kuo vaikščioti į pasimatymus arba yra įsižiūrėję tuos, kurie nekreipia į juos jokio dėmesio.

Tu taip pat gali jaustis sutrikęs, nes nežinai, kaip elgtis atėjus pasimatymų metui. Būtent apie tai ir rašoma knygoje „Sumani meilė“. Aš daug domėjausi ir analizavau pasimatymų, meilės ir sekso klausimus ir viską pamatavau bibliniais standartais. Taigi dabar tiksliai žinau vieną dalyką – apie pasimatymus reikia daug ką sužinoti ir išmokti, kad susidūręs su šiuo reiškiniu jaustumeis gerai.

Į pasimatymus gali vaikščioti visi, bet ne visiems šioje srityje pasiseka. Yra daug detalių, kurias turi žinoti, kad sėkmingai įveiktum visus emocinius aspektus, ištvertum spaudimą ir nesulaužytum atitinkamų etiketo taisyklių, kurios vėliau padės tau tapti protingu ir oriu pasimatymų partneriu. Buvimas „bandos“ dalimi ar aklas sekimas paskui kitus netinka tiems, kurie trokšta patirti pasimatymų metais tik tai, kas geriausia. Ši knyga tau atskleis, kaip elgtis pasimatymų laikotarpiu ir nepamesti galvos. Ką gero dar galėtum joje atrasti? Ši knyga padės tau:

• išsiugdyti sveiką savivertės jausmą;

• išsiaiškinti, ko iš pasimatymo tikisi priešingos lyties atstovas, kur eiti, ką veikti ir kaip elgtis per pasimatymus;

• apsispręsti, kada ir kaip nutraukti santykius;

• atpažinti skirtumą tarp tikros meilės ir laikino susižavėjimo;

• suprasti, ką iš tikrųjų reiškia „nueiti per toli“;

• pasirinkti gyventi skaisčiai ir paklusniai.

Pasakojimai parašyti XIX amžiuje, atveria turtingą Rytų krikščionių tradiciją.

Kelias į dangaus ir žemės jungtį eina per širdies maldą, kurią puoselėjo jau patys pirmieji Bažnyčios Tėvai ir kuri sudaro Rytų krikščionių dvasinio gyvenimo pamatą. Maldininko kelionės, pasakojimai, pokalbiai su išmintingais senoliais, vienuoliais praskleidžia gyvenimo prasmės paslaptį, kurią atranda elgeta ir turtuolis, bet kurią kiekvienas gali ir lengvai prarasti… neieškodamas.

Toliau gvildenamos įvairios temos. Kai kurios naujai, dauguma – pagal keletą metų rašytus straipsnius. Apie sielos žaizdas, pakeičiančias gimtinio potraukio kryptį, apie skaistumą ir grožį, homoseksualių santykių keliamą grėsmę sveikatai, santuokos nuotykį, aborto skausmą ir kt.

Gintautas Vaitoška (g. 1960) yra baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą (1984), studijavo Popiežiškojo Jono Pauliaus II šeimos ir santuokos instituto skyriuje Vašingtone (1992–1995) ir Šeimos psichoterapijos centre Džordžtaune (1995). Yra įgijęs santuokos srities teologijos licenciato laipsnį, nuo 2000 m. Tarptautiniame teologijos institute Trumau (Austrija) dėsto psichologiją ir pastoracinę teologiją. 2007 m. išleido knygą Lengvas gyvenimas. Krikščioniškosios psichologijos etiudai sutuoktiniams (leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“).