Pasaulyje, kuris ragina dar labiau stengtis,
laikas išbandyti kai ką naujo.
Metas išdrįsti švelniau.

Rodos, išvengti evangelijos „reikia labiau pasistengti“ beveik neįmanoma. Šia žinute teigiama: jei tik nepasiduosime ir labiau pasistengsime, jei apsimesime, kad viskas einasi kuo puikiausiai, tikrai patirsime sėkmę ir laimę. Pati išbandžiusi tokį kelią psichologė Aundi Kolber žino, kuo baigiasi įtampos pilnas gyvenimas, – pervargimu, pasimetimu, išsekimu ir apatija.

Tačiau yra geresnis kelias. Savo debiutinėje knygoje „Išdrįsk švelniau“ Aundi, pasitelkusi naujausius psichologijos mokslo duomenis, praktines užduotis bei savo pačios patirtį, atskleidžia: buvome sukurti taip, kad tarpusavyje sąveikaudami mūsų kūnas ir protas mums padėtų apmąstyti savo gyvenimą ir įveikti sunkumus.

Perskaitę šią knygą, sužinosite:
• kaip nusibrėžti ir išlaikyti savo emocines ribas;
• kaip prasmingai įsivertinti patirtus sunkumus;
• kaip išgyvenus traumines patirtis su jomis nepasilikti;
• kaip atjausti save ir nutildyti savo vidinį kritiką.

Sąmoningesnis požiūris į gyvenimą – tai sakralus darbas. Nors jis nebus lengvas ir tobulai jo atlikti nepavyks, pabandyti tikrai verta, nes būtent šiuo tikslu ir buvome sukurti – gyventi gyvenimą, kupiną gyvybės, jausmų ir grožio.

Aundi Kolber – licencijuota profesionali konsultantė, rašytoja ir pranešėja, gyvenanti Kasl Roko mieste (Kolorado valstijoje, JAV). Jos specializacija – į kūną ir traumines patirtis orientuotos terapijos, o profesinis siekis – tikėjimo ir psichologijos integracija. Aundi straipsniai paskelbti žurnale Relevant (CT Women and (in)courage). Daugiau informacijos apie autorę aundikolber.com.

Dykumos tėvų posakiai, žinomi kaip Apophthegmata Patrum, yra vieni iš labiausiai skaitomų ir dažniausiai cituojamų tekstų krikščionybės istorijoje. IV a. pabaigoje Egipto vienuolinėje aplinkoje imta sudarinėti posakių rinkinius, kurie, praturtinti vėlesnių vienuolių kartų, greitai paplito senajame krikščioniškajame pasaulyje ir veikiai buvo išversti į visas ankstyvųjų viduramžių krikščioniškojo pasaulio kalbas. Šie taiklūs posakiai ir dialogai perduoda vienuolinės tradicijos išmintį ir patirtis. Neretai atrodantys drastiški ir perdėti vienuolių personažų žodžiai ir poelgiai modeliuojami taip, kad būtų įsiminti ar net išmokti atmintinai. Savo forma patarles ir parodijas primenančiais posakiais buvo siekiama pamokyti ir pralinksminti. Nors veiksmo fonas yra dykuma ir vilkimas vienuolinis apdaras, posakių vertė ilgainiui nė kiek nemenksta, nes jie atspindi žmonių viltis, pastangas, nesėkmes ir pasisekimus, kuriant santykius vienam su kitu ir su Dievu.

Nuolatinės pastangos įveikti nuodėmes – mūsų gyvenimo kasdienybė. Kai gerai žinome, kas jos yra, kova tampa daug lengvesnė. Kur kas sunkiau, kai nuodėmės taip paplinta, kad ne tik nesugebame jų atpažinti, bet dažnai netgi prilyginame dorybėms.

Ovacijomis sveikiname tą, kuris suvalgė daugiausia maisto didžkukulių, picos ar makaronų valgymo varžybose. Peršame maisto produktus reklamomis, kuriose erotiškos moterys siūlo dar daugiau sumuštinių. Prikaupiame tiek „turto“, kad neturime jo kur dėti. O kur dar puikybė, dangstoma pasitikėjimu savimi… Tad ar šie mums įprasti dalykai yra nuodėmės? Kas jos yra iš tikrųjų? Kas jas „išrado“? Ką bendra turi su šiandieniu mūsų gyvenimu? Ar įmanoma jas įveikti ir kuo gali mums padėti vienuolių išmintis?

Žiūriu į veidrodį ir savęs nepažįstu. Nesuprantu, ką veikiu. Kalbu, bet iš lūpų išsprūsta tik kvailystės… nors norėjau pasakyti visai ką kita.

Esu vienišas širdyje, tarp draugų ir namuose. Visai vienas, niekas nesuteikia man progos nusišypsoti, pasikalbėti, atsiverti. O dar sakoma, kad augti nuostabu!

Sudaužykite visus veidrodžius, nenoriu daugiau savęs matyti.

Kaip suprasti, ar mane myli? Kaip prisipažinti meilę? Pagalbos! Nemoku bučiuotis!

Paauglystė, labai gražus ir svarbus formavimosi ir brandos laikotarpis, dažnai išgyvenama kaip konfliktiškų nesusipratimų metai. Suaugusieji linkę nuvertinti šio laikotarpio sudėtingumą, o paaugliai – pernelyg sureikšminti juos supančią netikrumo ir nestabilumo atmosferą. Jie nežino, kaip priimti ir vertinti fizinius ir psichologinius savo pokyčius.

Knygoje “Tėvai, spuogai ir kiti paauglystės rūpesčiai” rimtai ir atvirai aptariamos įvairios problemos (draugystė, identitetas, charakterio sunkumai, santykiai mokykloje ir su tėvais). Kalbama ir apie intymius santykius – tema, kuri dažnai nutylima arba neteisingai keliama. Kiekvienas knygos skyrius baigiamas trumpu savęs pažinimo testu. Jų rezultatai yra naudingi orientyrai, galintys padėti tiek jaunuoliams, tiek suaugusiesiems dalytis visa šiam amžiui tenkančia rizika ir atsakomybe.

Knyga “Tėvai, spuogai ir kiti paauglystės rūpesčiai” skiriama paaugliams nuo trylikos iki aštuoniolikos metų, taip pat jų tėvams, auklėtojams ir mokytojams. Galima ją skaityti vienam arba padiskutuoti kiekviena tema skaitant kartu su draugais, tėvais ar mokytojais.