Knyga „Penkios meilės kalbos“, kurios parduota jau daugiau nei 20 milijonų egzempliorių, ir toliau keičia santykius visame pasaulyje. Nors iš pradžių ji buvo skirta sutuoktinių poroms, meilės kalbos pasirodė esančios universalios – jos aktualios tiek romantiniuose santykiuose, tiek bendraujant su tėvais, kolegomis ar draugais.
Pagrindinė idėja paprasta: žmonės yra skirtingi, todėl ir meilę reiškia skirtingai. Tad jei norite iš tiesų jaustis mylimi ir patys suprantamai rodyti meilę, svarbu išmokti kalbėti vienas kito meilės kalba.
G. Chapmanas dabar nagrinėja unikalias aplinkybes, su kuriomis susiduria vieniši žmonės, ir paaiškina, kaip tas pačias penkias meilės kalbas pritaikyti jų santykiams.
„Penkios meilės kalbos vienišiams“ padės jums:
– Geriau suprasti save ir kitus.Atrasti, ko trūko ankstesniuose santykiuose.
– Užmegzti artimesnį ryšį su jums svarbiausiais žmonėmis.
– Sėkmingiau kurti pažintis ir susitikinėti.
– Suprasti, kodėl kartais nesijaučiate mylimi, nors kitiems iš tiesų rūpite.
– Įgyti drąsos atvirai reikšti savo jausmus ir meilę.

Bo Giertzas – buvęs ateistas, kuris tapo vyskupu
Dvidešimtajam amžiui einant į pabaigą, „Kyrkans Tidning”, oficialus Švedijos bažnyčios savaitraštis, uždavė savo skaitytojams klausimą: „Kas šiame amžiuje padarė didžiausią įtaką Švedijos bažnyčiai?” Daugiausia balsų surinko būtent Bo Giertzas – kunigas, vyskupas, daugelio populiarių knygų autorius, savo įkvepiančia lyderyste tapęs ypač reikšmingas Švedijai. Jo įtaka, pasireiškusi literatūrine veikla, ypač romanu „Dievo kūjis”, pasiekė ir kitų šalių liuteronų bendruomenes. Iš tikrujц Bo Giertzą (1905-1998 m.) galima lyginti su tokiais įžymiais jo amžininkais kaip C. S. Lewisas (1898-1963 m.) ir D. Bonhoefferis (1906-1945 m.). Nors šio trejeto teologiniai akcentai šiek tiek skyrėsi, bet kiekvienas jų gebėjo puikiai perteikti krikščioniškąjį tikėjimą ne tik savajai, bet ir ateities kartoms. Kiekvienas, kuris vadovaujasi jų mokymu, supras autentiškąjį Bažnyčios tikėjimą.

Ši knyga padeda tęstinę mokslo leidinių seriją, skirtą pačiai „nemoksliškiausiai“ pažinimo sričiai – tikėjimui.