Josefas Pieperis savo knygoje „Mylėti, viltis, tikėti“ sugrąžina mums aštuonių šimtmečių senumo žinojimą apie tai, kaip veikia žmogaus valios „mechanizmas“. Knygos pavadinime autorius mini tris tą mechanizmą užvedančius raktažodžius: tikėti reiškia pasirinkti, kokiomis idėjomis remsimės priimdami sprendimus ir užsibrėždami veiklos tikslą, viltis – tai sąmoningai įvertinus gyvenimo sunkumus apsispręsti už optimistišką ateities viziją, o tada jau pajėgiama ir mylėti – „tarti“ sau, kitiems žmonėms ir supančiam pasauliui: „Esi geras / gera, noriu, kad būtum.“ Būtent šitokiu būdu žmogus pasiryžta veikti – psichologinio proceso etapai išliko tie patys, ir senieji mąstytojai, daugiau dėmesio skyrę minties, o ne medžiaginio pasaulio dėsniams, šioje srityje yra padarę vertingų atradimų. Pieperis šiuos atradimus „išverčia“ į mūsų laikų kalbą, atskleisdamas, kad mus stabdo tos pačios kliūtys: pernelyg daiktiškas požiūris į tikrovę, kai ji imama laikyti neišvengiama ir nepajudinama. Tad šio filosofo mintys, pateikiamos kasdiene literatūrinių pavyzdžių kupina kalba, yra stebėtinai aktualios, o keturių dešimtmečių atstumas dar ir leidžia atsitraukus iš šalies pažvelgti į didžiuosius mūsų visuomenės iššūkius: plintančią apatiją, bejėgiškumo jausmą, baimę ir vienišumą, juos racionaliai įvertinti ir pasisemti drąsos kurti įtraukų, solidarų, bet drauge ir laisvą bei pagarbų bendrabūvį.

Jei kankina tuštumos pojūtis, pasaulis atrodo pilkas, be spalvų, jei jaučiate, kad kažko trūksta, kad būtumėte laimingi, gali būti, kad kenčiate vaikystėje patirtos emocinės nepriežiūros pasekmes. Ar kartais jaučiatės taip, tarsi gyventumėte mechaniškai atlikdami veiksmus? Ar dažnai elgiatės taip, tarsi viskas būtų gerai, nors iš tiesų jaučiatės vieniši ir atkirsti nuo gyvenimo? Galbūt jus kankina tuštumos pojūtis? O gal pasaulis atrodo pilkas, be spalvų? Net jei gyvenate gerai, gal jaučiate, kad kažko trūksta, kad būtumėte laimingi? Arba galbūt per daug geriate, valgote ar rizikuojate, norėdami pasijusti geriau? Jei taip, nesate vienintelis ir galbūt kenčiate vaikystėje patirtos emocinės nepriežiūros pasekmes.

Daugiau nei dvidešimt metų praktikuojanti psichologė dr. Jonice Webb padėjo daugybei pacientų, kurie kreipėsi į ją manydami, kad jiems gyvenime kažko trūksta. Daugelyje savipagalbos knygų kalbama apie tai, kas jums nutiko vaikystėje, o knygoje „Iš emocinės tuštumos” dr. Webb nagrinėja dalykus, kurių galbūt nepatyrėte. Tai, kas liko nepasakyta, ko negalite prisiminti iš vaikystės, gali turėti rimtų pasekmių, kurios gali daryti jums įtaką iki pat šios dienos.

Knyga „Iš emocinės tuštumos” padės jums suprasti, kodėl patiriate sunkumus, ir pateiks aiškias gijimo strategijas. Joje taip pat pateikiamas atskiras skyrius, skirtas psichikos sveikatos specialistams

Jėzus mūsų dalia – tai pagrindinė pastoriaus Bušo pamokslų tema.

IŠMOKIME SAVO VAIKAMS SUPRANTAMA MEILĖS KALBA PASAKYTI: „AŠ MYLIU TAVE.“
Ilgametė abiejų autorių šeimų konsultavimo patirtis, iliustruojama konkrečiais pasakojimais, ir išmintingi patarimai padės išreikšti jausmus vaikui suprantama meilės kalba ir pateiks daug pasiūlymų, kaip būti geriems tėvams.

„Žmonių santykiai nuostabūs tuo, kad jie nėra statiški. Visada yra galimybė padaryti juos geresnius. Kuriant artimesnius santykius su savo mažyliu, paaugliu ar suaugusiu vaiku gali prireikti nugriauti sienas ir pastatyti tiltus – tai labai sunkus, bet atpildą suteikiantis darbas.“
Gary Chapmanas, Rossas Campbellas

„Penkios vaikų meilės kalbos“ – tai meilės kalbų kursai tėvams, mokytojams ir kitiems žmonėms, mylintiems vaikus ir dirbantiems su jais.
Knygos autoriai – dr. Gary Chapmanas, parašęs bestselerį „Penkios meilės kalbos“, ir jo ilgametis kolega, 37 metus dirbęs psichiatrijos srityje, dr. Rossas Campbellas.

Kaip penkias meilės kalbas būtų galima pritaikyti darbo santykiams?

Vienas svarbiausių žmogaus poreikių – jaustis vertinamam tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Tai pasiekti sudėtinga, jei jūs, jūsų kolegos, darbdaviai ar darbuotojai vertinimą vienas kitam reiškiate skirtingai. Santykių konsultantas, bestselerių „Penkios meilės kalbos“ ir „Penkios vaikų meilės kalbos“ autorius Gary Chapmanas ir Paulas White’as siūlo susipažinti su penkiomis kolegų vertinimo kalbomis. Sužinoję, kokios vertinimo kalbos ir kokie konkretūs veiksmai kolegoms yra reikšmingiausi, sukursite teigiamą darbo aplinką, pagerinsite santykius darbo vietoje ir visos organizacijos ar komandos darbo našumą.

Sukurkite kultūrą, kurioje visi vienas kitą vertins, nepriklausomai nuo to, kokią vietą užima organizacijoje.
„Man ši knyga taip patiko, kad padovanojau ją keliems savo bendradarbiams. Ji padėjo man suprasti, kaip geriausia parodyti kolegoms, kad juos vertinu, ir paskatinti juos jiems reikšmingiausiu būdu. Tai puiki komandos stiprinimo užduotis, kurią galima atlikti su savo skyriaus darbuotojais ar vadovų komandomis.“
Sue D, „NetGalley“

DAKTARAS GARY’IS CHAPMANAS – autorius, pranešėjas, pastorius ir psichologas – aistringai domisi žmonėmis ir trokšta padėti jiems užmegzti ilgalaikius santykius. Chapmanas yra gerai žinomas santuokos psichologas ir seminarų santuokos tema autorius. „Penkios meilės kalbos“ yra viena populiariausių Chapmano knygų, jos parduota daugiau kaip 12 mln. egzempliorių, ji daugybę metų puikuojasi įvairiausių bestselerių sąrašų viršūnėje, be to, nuo 2007 m. nuolat pasirodo „New York Times“ bestselerių sąraše. Chapmanas pats asmeniškai dirba su šeimomis dar nuo tada, kai tapo pastoriumi ir vedė visoje šalyje transliuojamas laidas per „Moody Radio Network“ bei daugiau kaip 400 kitų stočių.

DAKTARAS PAULAS WHITE’AS yra psichologas, pranešėjas ir lyderystės treneris, padedantis „santykiams suskambėti“. Profesinis jo tikslas yra suteikti praktinių, lengvai įgyvendinamų išteklių, kurie padėtų lyderiams ir organizacijoms sukurti tinkamą darbo vietos kultūrą. Jo knygos ir mokymų medžiaga išversta į septyniolika kalbų ir naudojama daugiau kaip 60 šalių. Jis dirbo su daugiatautėmis korporacijomis, valstybinėmis įmonėmis, medicinos įstaigomis, mokyklomis, šeimos verslais, pelno nesiekiančiomis organizacijomis ir daugybe kitų.

Kalbėdama apie savo negalią ir fizinį skausmą, autorė sugeba perteikti skaitytojui savo tikėjimą ateitimi, energiją, ramybę.

Gili skausmo patirtis Kjarai suteikia gebėjimą skleisti vidinę šviesą. Ji leidžia skaitytojui kartu su ja keliauti unikalios meilės, bendrystės su Jėzumi link. Ir kuo didesnė yra ta meilė, kurią ji jaučia, tuo žiauriau ji reikalauja iš jos vis labiau neįmanomų įrodymų. Tai begalinė meilė, kurią ji kiekvieną dieną patvirtina vis iš naujo, ir nors skausmas, kaip rašo Kjara, „naikina, slegia, žlugdo, nušluoja visus tikrus dalykus, tave palieka nuogą, neapsaugotą, bejėgį“, autorė skatina niekada nepasiduoti nevilčiai, branginti ir mylėti gyvenimą.

6-oji ciklo „Narnijos kronikos” knyga.

Skaitytojams nuo 10 metų.

NARNIJA… Šalis, kur kelia galvą milžinai. Kur patsai blogis audžia užkeikimą. Kur valdo apžavai…
Tai vaikų literatūros klasika, kviečianti į stebuklingą šalį Narniją, kur vyksta amžina kova tarp gėrio ir blogio, kur nestinga jaudinančių herojų nuotykių ir išmėginimų. Jau septyniasdešimt metų ši serija žadina skaitytojų fantaziją ir skatina visada stoti į gėrio ir teisybės pusę.

Pats liūtas Aslanas pasikviečia Eustacijų ir Džilę padėti Narnijai. Karalius Kaspianas jau senas, o vienintelis jo sūnus, princas Rilianas, pagrobtas dar prieš dešimtmetį. Iki šiol nė vienas, išėjęs jo ieškoti, gyvas negrįžo… Vaikai pasiryžę leistis į giliausius požemius gelbėti princo. Akis į akį jie susidurs su pačiu blogiu.

Clive Staples Lewis (1898–1963) – vienas didžiausių XX a. intelektualų ir rašytojų. Jo literatūros kritikos ir teologijos darbai bei grožiniai kūriniai pelnė autoriui pasaulinę šlovę. Vienas žymiausių jo kūrinių – septynių knygų ciklas „Narnijos kronikos”, tapęs pasauline vaikų literatūros klasika, žadinančia skaitytojų fantaziją iki šių dienų. „Narnijos kronikos” išverstos į beveik 50 kalbų ir jų parduota apie 100 mln. egzempliorių.

Nėra rizikingesnio užmojo kaip „tapimo vyru“ reikalas, pilnas pavojų, klastočių ir nesėkmių. Tai Didysis Išbandymas vykstantis kiekvieno vyro gyvenime, ir kiekvienas vyras, jaunas ir senas, yra šios kelionės dalyvis, nors tik nedaugelis sėkmingai pasiekia tikslą. Mūsų pavojinga kelionė tapo dar sunkesnė, nes gyvename metu, kuriame maža krypties. Metu, kai maža tėvų, galinčių parodyti kelią.

Mums, vyrams, desperatiškai reikia ne daugiau taisyklių, ne dar vieno principų sąrašo, ne formulių, bet patikimo tako, išminto šimtmečiais anksčiau už mus gyvenusių vyrų.
Ši knyga – tai ne klinikinės psichologijos vadovėlis, bet žemėlapis. Jame aprašomi vyro kelionės etapai nuo vaikystės iki senyvo amžiaus. Aš žaviuosi žemėlapiais. Žemėlapis parodo jums krašto veidą, tačiau palieka patiems spręsti, kaip įveiksite atstumą. Žemėlapis yra vedlys, bet ne formulė. Jis suteikia laisvę. Jis rodo kaip pasiekti kelionės tikslą. Jis skirtas keliautojui, ieškančiam kelio. Norintiems leistis vyrų taku jis bus labai naudingas. Tenorintys jį tik išanalizuoti be abejo ras priežasčių likti namie.
Ši knyga taip pat yra pranešimas iš kovos lauko. Tai vyro, ieškančio gilesnio išgydymo, atstatymo ir brandos, ir tėvo, besistengiančio kaip galima geriau perduoti tai savo sūnums, asmeninė vidinė patirtis vyriškos kelionės metu. Todėl knygoje šios dvi linijos persipina – visų pirma ji kalba vyrams apie jų kelionę, bet taip pat ji kalba tėvams, auginantiems berniukus, ir asmenims, dirbantiems su vyrais.
Žodis mamoms – ši knyga bus labai naudinga auginančioms berniukus ir besimokančioms mylėti suaugusius sūnus (ir jų tėvus). Tikras palengvėjimas yra suvokti, kad negali būti viskuo savo sūnui, ypač tuo, ko jam reikia labiausiai. Jam reikia tėvo ar jį atstojančio vyro. Tu tai jau žinai, ir šiuose puslapiuose rasi viltį, kad juos galima rasti. Tau pačiai skirta būti moterimi, ir jo motina. Gali ieškoti būdų kaip suteikti savo sūnui šioje knygoje aprašomas patirtis vyrų bendrijoje, ar tai būtų bažnyčios jaunimo grupė, skautų būrys ar vyras, galintis patenkinti jo poreikį.

Kodėl kai kuriuos žmones, atrodytų, nuolat dengia nesėkmės ir nusivylimo šešėlis, kai tuo tarpu kiti gyvena sėkmingai ir pasitenkinę? Ar problemos priežastis gali būti prakeikimas? Derekas Princas, remdamasis Biblija, nematomas jėgas, kurios veikia žmonių gyvenime, nešdamos gėrį ar blogį, apibūdina kaip palaiminimus ir prakeikimus. Jis ir savo, ir kitų žmonių išgyvenimus labai tvirtai grindžia Šventuoju Raštu. Kreipdamasis į tuos, kurie jaučiasi nuolat nugalimi priešiškų jėgų, ir atsakydamas į dažną beviltišką klausimą: “Kodėl visa tai atsitinka būtent MAN?”, jis nurodo įvairias prakeikimų priežastis ir paaiškina išsilaisvinimo kelią.