Moterys intuityviai suvokia, kad, norint gerų santykių, reikia padirbėti. Kita vertus, vyrai jau gimsta su nuostata, kad „dirbti reikia darbe”. Eini į darbą, dirbi, o kai grįžti namo – ilsiesi.

John Gray

• Sužinokite, kodėl mes, vyrai ir moterys, esame tokie skirtingi.
• Supraskite save, savo tikruosius jausmus ir siekius.
• Išmokite nuoširdžiai išklausyti ir išgirsti savo partnerį.
• Prisitaikykite prie savo antrosios pusės būdo bruožų ir išvenkite nesusipratimų bei įtampos santykiuose.
• Atsisakykite išankstinių nuostatų ir ženkite darnių santykių link.

turime prisiminti, kad neįmanoma pasikeisti pernakt. Kai žmonės klysta, jiems reikalinga dar viena proga, o ypač, kai problemos susijusios su skirtumais tarp lyčių.

John Gray

DŽONAS GRĖJUS (JOHN GRAY) – filosofijos mokslų daktaras, psichologas, bestselerio Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros autorius šioje knygoje pataria, kaip suprasti savo antrąją pusę, prisitaikyti vienam prie kito skirtumų, išvengti bendravimo sunkumų ir pasitikėti vienas kitu.

Simona Weil buvo tai, ką skelbė, – nuostabus gyvenimo, pasiekusio kraštutines ribas, įkūnijimas. Ji niekados neapsimetinėjo: aistros, pasibjaurėjimas, troškimai, beprotybės sukildavo ir nuslopdavo sūkuryje, kuriame triumfavo jos gyvenimo genijus. Simona Weil buvo į dangų žengianti siela – traukiama aukštybių, graužiama savo vidaus. Taigi šventoji? „Šventoji pasaulietė“, – patikslina Michelis Serres’as, norėdamas pabrėžti, kad tokia ji buvo visose srityse: dvasinėje, socialinėje ir politinėje. Šventoji besąlygišku įsipareigojimu, kurį rodė kiekvieną savo gyvenimo valandą, ieškoti tiesos ir stoti akis į akį su ja.

Ir tai dar ne viskas: apgailėtina, varanti į neviltį, gniaužianti kvapą nelyginant oras pasaulio viršūnėse, Simona Weil leido sau nepaprastą malonumą būti nesuprantama savo amžininkams, kad būtų, be abejo, geriau suprasta XXI amžiuje.

Christiane Rancé – prancūzų eseistė, žurnalistė, parašiusi biografinių knygų apie rusų rašytoją Levą Tolstojų, šventąją Teresę Avilietę, popiežių Pranciškų ir kt.

2013 m. gavo Tikinčiųjų rašytojų ir Panorama-La Procure premijas už knygą apie maldą,

2015 m. – Prancūzų akademijos esė premiją.

Ši knyga – tai daugelio metų apmąstymų, studijų, maldos ir bendruomeninio gyvenimo vaisius. Jos stilių autorius vadina „meditacine proza“ ir siūlo Jono evangeliją skaityti ne tiek ieškant teologijos, istorijos ar Biblijos žinių, kiek trokštant pasinerti į Jėzaus slėpinį.