„Kol neturime veidų“ – paskutinis ir brandžiausias C. S. Lewiso romanas. Tai senovės mito apie Psichę ir Kupidoną istorija, pasakojama sesers Orualės. Netekusi mylimos sesers, Orualė kaltina dievus neteisybe ir bando suprasti savo likimą. Ieškodama atsakymų ji pamažu susiduria su skaudžia tiesa apie save ir galiausiai suvokia, kas iš tiesų yra tikra.
Tai gili ir emociškai intensyvi istorija apie meilę, pavydą, išdavystę, tikėjimą, drąsą pažvelgti į save ir kainą, kurią tenka sumokėti, kol žmogus įgyja veidą – iš tikrųjų ima suvokti save, kalbėti savo balsu, išreikšti tikruosius troškimus ir nebesislėpti už šydo, kaukės ar įvaizdžio.

APIE AUTORIŲ:
C. S. Lewisas (1898–1963) – airių kilmės britų rašytojas, literatūrologas, anglikonų teologas, Oksfordo ir Kembridžo universitetų profesorius. Plačiausiai išgarsėjo fantastikos ir krikščioniškosios apologetikos kūriniais, gebėjimu paprastai ir įtaigiai perteikti sudėtingus moralinius bei dvasinius klausimus. Lewiso kūryboje dažnai susipina fantastika, mitologija ir religinės temos. Labiausiai žinoma jo knygų serija „Narnijos kronikos“, tačiau ne mažiau reikšmingi ir kiti darbai: „Kosmoso trilogija“, „Keturios meilės“, „Kipšo laiškai“, „Didžiosios skyrybos“ ir kt.

ATSILIEPIMAI:
C. S. Lewis „Kol neturime veidų“ laikė savo geriausia knyga. Knyga unikali, savita, nepakartojama. Skaitytojas kviečiamas pasinerti į lėtai vilnijantį pasakojimą, kurio pabaigoje atsakymai, įžvalgos bei savęs ir Dievo naujo atradimo patirtis užgriūva tartum iš miego pažadinantis krioklys. Įspūdis išlieka visą gyvenimą. Dr. Benas Ulevičius

Paties autoriaus požiūriu, tai geriausia jo knyga. Ji netelpa į jokius rėmus, ir net pati meninė jos magija kitokia, nes šiame nenusakomo žanro kūrinyje magiškai nutrinama riba tarp to, kas magiška, ir to, kas įprasta. Nykstančioje riboje tarp mito ir tikrovės atsiveria pati mito esmė, o dieviškumo slėpinys – ten, kur dieviškumo jau neįmanoma griežtai atskirti nuo žmogiškumo. Transcendencija nusileidžia į žmogiškąjį pasaulį, įgyja kvaziistoriškai ir siurrealistiškai konkrečią topografiją, kurioje ryškėja aistringo sielos kilimo dievop takas. Mūsų dienomis ši knyga net aktualesnė nei tada, kai ji buvo parašyta – juk nuo Lewiso laikų dar labiau pagilėjo praraja tarp kultūros („graikybės“) ir barbarybės, nepaisant, regis, vis labiau nutrinamos ribos tarp dieviškojo ir žmogiškojo pasaulių. Knyga liudija nenumaldomą mirtingojo troškimą išvysti Dievo veidą, kurio, deja, neįmanoma pamatyti žvelgiant į jį tokiu žmogaus veidu, kurį dengia – ir galbūt net formuoja – tik mūsų beveidiškumo kaukės. Lietuviškasis vertimas puikiai perteikia originalaus teksto grožį ir slėpiningą žodžio jėgą. Prof. Naglis Kardelis

Septynių paskutinių Jėzaus žodžių apmąstymas

Daug rašytojų ir kompozitorių savo kūriniuose stengėsi atskleisti Septynių paskutinių Jėzaus žodžių slaptingumą ir didybę: Haidnas, Bethovenas ir Dvoržakas šia tema sukūrė didingus kūrinius, prie jos nuolat grįždavo tokie rašytojai kaip Jamesas Joyse’as, Gerardas Manley Hopkinsas, Dylanas Tomas ir Samuelis Beckettas. Tačiau Neuhauso pasinėrimas į kiekvieną iš šių ištarmių yra visiškai kitokio pobūdžio. Apmąstydamas paskutinius Jėzaus žodžius, jis atveria žmogiškosios patirties gelmes ir išryškina pagrindinį Vakarų civilizacijos naratyvą – Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą, o jo kalbėjimo stilius pajėgus prikaustyti visų – tikinčiųjų, netikinčiųjų ir abejojančiųjų – dėmesį.

Per šimtmečius teologai yra prigalvoję be galo sudėtingų atpirkimo teorijų: kodėl taip yra, kad šis vienas turėjo numirti, kodėl ši Jo mirtis mums yra visų mirčių mirtis, kodėl Jo atviras kapas mažiausiam iš šios žemės vaikų atveria duris į rytojų be pabaigos. Ir visos atpirkimo teorijos yra slėpinio, meilės slėpinio, aiškinimas.

Kun. Richardas Johnas Neuhausas daug metų žinomas kaip puikus plunksnos meistras, kalbėtojas ir mąstytojas. Autorius kviečia skaitytojus atrasti Jėzaus nukryžiavimo slėpinį, ragina gilintis į kančios, teisingumo, netekties, mirties ir anapusinės egzistencijos vilties prasmę.
Tai knyga apie mus atperkantį Kryžių – krikščioniškojo džiaugsmo šaltinį.

„Retai kada mūsų atmintyje iškyla patirtys, kai neabejojome savo verte,
priėmėme ją kaip duotybę, natūralų ir tikrą dalyką,
kaip kad kvėpavimas, žaidimai ar gyvūnų formos sausainukai.“
Dr. Kellis Flanaganas

Dr. Kellis Flanaganas žinomas milijonams skaitytojų dėl savo vaikams parašytų laiškų, kuriais dalijasi asmeniniame tinklaraštyje. Laiškuose (keletą jų rasite ir šioje knygoje) gausu meilės, išminties ir patarimų, kurių vaikams prireiks ateityje.
Knyga „Vertas meilės“ skirta mūsų vidiniam vaikui, pasirengusiam išgirsti neginčytiną tiesą: tavęs pakanka, nesi vienišas, tu svarbus. Autorius dalijasi svarbiausia savo klinikinio darbo su pacientais įžvalga: gimei turėdamas tam tikrą tikslą, tačiau negali prabusti ir jo atrasti, jei nepriėmei savęs kaip verto ir mylimo. Tai padaręs, save mylėti leisi ir kitiems.
Kurdamas širdį virpinančius pasakojimus ir remdamasis įžvalgomis bei krikščioniško tikėjimo išmintimi, kad visi mes „įkvepiantys, transcendentinės ir neribotos Meilės nešėjai“, Flanaganas kviečia prisiminti tikrąją tiesą apie kiekvieną iš mūsų – esame verti meilės.

Dr. Kellis Flanaganas yra licencijuotas klinikinis psichologas ir „Artisan Clinical Associates“ Napervilyje (Ilinojaus valstija, JAV) įkūrėjas. 2012 m. jis suprato, kad rašymas – jo gyvenimo aistra, apie kurią anksčiau nieko nežinojo. Paklusęs savo širdies troškimui, jis sukūrė itin populiarų tinklaraštį „UnTangled“. Kellis vedęs klinikinę psichologę Kellę. Kelių šeimynoje (taip juos vadina draugai ir šeimos nariai) auga trys vaikai, su kuriais laikomasi susitarimo: tėvai moko vaikus, kaip užaugti, o šie tėvus, kaip likti vaikais.

Knygoje sujungiant teologinę ir dvasinę refleksiją ir įvairius pastoracinius bei socialinius klausimus apmąstomas Dievo gailestingumas. Be jo, teigia kardinolas Walteris Kasperis, neįmanoma suprasti krikščionybės ir gyventi krikščioniškai.

Žinia apie Dievo gailestingumą nėra nuo pasaulio realybės nutolusi ir praktiškai neįgyvendinama teorija; ji apima daugiau nei tik sentimentalūs užuojautos pareiškimai. Žinia apie Dievo gailestingumą daro poveikį kiekvieno krikščionio gyvenimui, pastoracinei Bažnyčios praktikai, taip pat įnašui, kuriuo krikščionys turi prisidėti prie žmogaus orumo paisančio, teisingumu ir gailestingumu pasižyminčio visuomeninės sanklodos pavidalo kūrimo.

Walteris Kasperis (g. 1933 Heideheime prie Brenco, Vokietijoje), teologijos daktaras, dogminės teologijos profesorius. 1989 m. paskirtas Rotenburgo-Štutgarto vyskupu; 1999 m. pašauktas į Romą, 2001 m. tapo kardinolu; iki 2010 m. Popiežiškosios tarybos krikščionių vienybei skatinti bei Religinių santykių su žydais komisijos pirmininkas; Tikėjimo mokslo kongregacijos ir Tarpreliginio dialogo tarybos narys.

GILYN PRIE PERMAINOS IŠTAKŲ

Ko reikia, kad pokyčiai jūsų gyvenime įsitvirtintų?

Jei klausiate savęs, kodėl nesiseka pasikeisti, nors tikrai stengiatės, jums reikia knygos „Kaip žmonės keičiasi“. Šioje knygoje aiškiai ir praktiškai paaiškinamas permainos modelis, eidami per kasdienius sunkumus jį galite pritaikyti. Tačiau permainai neužtenka biblinių formulių. Jūs patirsite, kaip veikia Dievas ir paverčia jus nauju žmogumi – tokiu, kokiu ir sukūrė būti. Stiprūs, meilės kupini ir išganingi santykiai ir yra jūsų išgyvenamų pokyčių esmė.

„Kai žinai, kad talžantys gyvenimo vėjai Dievo rankose gali tapti vaisingų permainų priemonėmis, pasidaro kur kas smagiau. Polas Tripas ir Timas Leinas, lydėdami mus permainų keliu ir mokydami priimti širdį keičiančius Dievo veiksmus, padaro mums visiems didelę paslaugą.“
Carolyn Curtis James,
knygos „Kai gyvenimas kertasi su įsitikinimais“
(When Life and Beliefs Collide) autorė

„Krikščionis žaibiškai nepasikeičia. Tai – viso gyvenimo kelionė. Polas Tripas ir Timas Leinas meistriškai veda mus bibliniu keliu prie Kryžiaus, prie gyvensenos tikint ir atgailaujant. Šią knygą rekomenduoju visiems krikščionims, norintiems artimiau bendrauti su Dievu.“
Tremper Longman III,
Vestmonto koledžo Biblijos studijų dėstytojas

„Šioje knygoje dėstoma taikomoji teologija. Ji apie kaitrą, dyglius, kryžių ir vaisių. Apie ­dabartinę malonę. Šešiolika trumpų ir puikiais pavyzdžiais iliustruotų skyrių skaitytojui atveria nuostabią pokyčių į gera panoramą. Knyga ragina mus įvertinti savo aplinkybes ir savo reakciją į jas, o svarbiausia – ištirti širdies troškimus ir iš naujo atsigręžti į Kristaus kryžių.“
Mark Dever,
Vašingtono Kapitolijaus kalvos baptistų bažnyčios pastorius

APIE AUTORIUS

Teologijos mgr., tarnystės mokslų dr. Timotis Leinas (Timothy S. Lane) yra tarnavęs kaip pastorius Pietų Karolinos Klemsono mieste, Krikščionių sielovados ir švietimo fondo (angl. CCEF) vykdomasis direktorius, dėstytojas ir beveik dvidešimt metų patirties turintis sielovadininkas. Jis yra ne tik daugelio straipsnių ir bukletų, bet ir CCEF programų „Pasikeitimų serija“ (Transformation Series) ir „Santykiai. Sumaištis, kurią verta sukelti“ (Relationships: A Mess Worth Making) bendraautoris. Timas su žmona Barbara užaugino dvi dukteris ir du sūnus.

Teologijos mgr., tarnystės mokslų dr. Polas Deividas Tripas (Paul David Tripp) yra tarnavęs kaip pastorius Pensilvanijos Skrantono mieste, savo vardo tarnystės pirmininkas, vienas iš Dešimtosios presbiterijonų bažnyčios ganytojų, Krikščionių sielovados ir švietimo fondo asistentas, sielovados klausimais konsultuoja daugiau kaip dvidešimt penkerius metus. Jis parašė daugybę straipsnių, buk­letų ir knygų, pvz.: „Galimybių amžius“ (Age of Opportunity), „Biblinis paauglių auklėjimo vadovas“ (A Biblical Guide to Parenting Teens), „Žodžių karas“ (War of Words), „Įrankiai Atpirkėjo rankose“ (Instruments in the Redeeemerʼs Hands), „Noras sužinoti daugiau“ (A Quest for More), taip pat knygos „Santykiai. Sumaištis, kurią verta sukelti“ bendraautoris. Polas su žmona Luela užaugino tris sūnus ir dukterį.

Dauguma mūsų nežino, kaip pradėti nemalonų pokalbį taip, jog netaptų priešiški. Kiekvienas iš mūsų turi gebėti teisingai ir išmintingai kelti nepatogius klausimus. Kartais tai paprasčiausias „Ne“, apsaugantis nuo persitempimo, arba „Taip“ didesniam artumui sveikame santykyje. Kitąsyk mums teks pasipriešinti blogam elgesiui: kontrolei, manipuliacijai, neatsakingam elgesiui ar net smurtui. Sėkmingi žmonės moka kelti nepatogius klausimus. Jie žino, kad sveikos ribos pagerina santykius, kad nemalonių ir netgi pavojingų situacijų galima išvengti pasikalbėjus akis į akį. Ši knyga įgalins jus imtis iniciatyvos kuriant sąžiningus, artimus ir pasitenkinimą teikiančius santykius.

Knygos autoriai paaiškina, kaip įvairiose situacijose praktiškai pritaikyti principus, minėtus ankstesnėse knygose RIBOS ir RIBOS SANTUOKOJE:

-kaip pasiruošti pokalbiui;

-kaip pasakyti, ko nori;

-kaip paprašyti keisti blogą elgesį;

-kaip neutralizuoti kontrataką;

-realių pokalbių su sutuoktiniu, širdies draugu (-e), vaikais, bendradarbiais, viršininku, tėvais pavyzdžiai.

Daugybė praktinių patarimų padės jums sukurti artimesnius, supratimu bei pagarba grįstus santykius su žmonėmis, kurie jums rūpi.

Jo veikalai dažnai lyginami su Šv. Tomo Akviniečio darbais Katalikų Bažnyčioje ir K. Barto – Protestantų Bažnyčioje. Tėvo Sergijaus studijos vyko ne „prie stalo“, jas koregavo įvairios gyvenimo peripetijos ir išbandymai. Gal todėl jo mintys traukia, žavi universalumu, turi ekumeninių bruožų.
„Stačiatikybė“ – pirmas S. Bulgakovo veikalas, lietuvių kalba pristatomas Lietuvos skaitytojams. Knygoje aptariami pagrindiniai stačiatikių ekleziologijos doktrinos momentai. Anot autoriaus, norint gyventi tiesoje Dievo akivaizdoje, neįmanoma nepriklausyti Bažnyčiai. Dievas yra tiesa, kuri atsiskleidžia Bažnyčioje. Stačiatikybė yra teisinga tiek, kiek atitinka neregimąją Kristaus Bažnyčią. Tokia nuostata aktuali ir mūsų laikais. Kad ir kokiai konfesijai atstovautų krikščionybė, šiandien ji turi skleisti tiesą, kad įvairių reliatyvizmo ir netikrų vertybių apraiškų akivaizdoje paliudytų pasauliui kelią į Dievą. „Kristaus Bažnyčia tai ne institucija, bet naujas, Šventosios Dvasios skatinamas gyvenimas su Kristumi ir Kristuje.“
„Stačiatikybę“ galima traktuoti kaip įnašą į bendrą tikėjimo kultūrą, nežinančią konfesinių skirtumų. Ji skiriama tiek besidomintiems krikščionybe, tiek ją studijuojantiems ex professio.