Ši knyga apie tai, jog verta investuoti į Dangaus banką savo laiką, gerumą, meilę, viltį, tikėjimą, džiaugsmą, triūsą ir lėšas.
Krikščioniško gyvenimo ir tarnavimo plotmėje prievaizdavimas užima labai svarbią vietą. Tai tiesiogiai paliečia kiekvieną tikrą krikščionį. Tinkamai supratę valdymo principus, mes pripažinsime Dievo aukščiausią valdžią, Jo nuosavybės teisę į viską ir mums išlietą Jo malonės dovaną.
Knygoje rasime daug patarimų, kurie gražūs savo paprastumu:
• sužinosime, kodėl Dievas paskyrė žmones būti Jo palaimų dalytojais;
• suprasime, kad motyvas svarbiau už kiekį;
• kad gerumas yra ten, kur gyvena Kristus;
• kad godumas ir savanaudiškumas mus apvagia, o dosnumas ir geranoriškumas praturtina;
• kad rūpintis Dievo darbu yra garbinga pareiga;
• kad dėl mūsų darnaus darbo kartu su Juo mums sugrįžta didžiuliai dvasiniai palaiminimai;
• kad Dievas visada pasirūpina ir paruošia kelią.

Holokausto 80-mečiui skirta knyga.

Tikėtina, kad jus gaubia daug storesnė „tylos uždanga”, nei galite pagalvoti.

„Tylos uždanga” perduodama iš kartos į kartą ir neleidžia mums susitaikyti, išgyti, būti atstatytiems. Tai vyksta ne tik asmeniniame gyvenime, šeimose, bažnyčiose ir bendruomenėse, bet ir miestuose bei tautose.

Daugumą šeimų Vokietijoje, joms pačioms nepastebint, gaubia „tylos uždanga”. Tai yra karo kartos vaikai ir anūkai, dar ir šiandien kamuojami vidinės kaltės, trauminių patirčių, išvarymo ar bėgimo išgyvenimų. Skiriamasis jų bruožas yra tylėjimas. Daugelis keliauja per nesibaigiančias vidines dykumas nematydami pokyčių.

Ar mus vis dar yra persmelkęs karo kartos tylėjimas, kai nenorima liesti Holokausto temos? Daug krikščionių Vokietijoje trokšta pagaliau užversti nacionalizmo lapą, kad šis nebebūtų dėmesio centre. Deja, realybė yra kitokia.

Ar mes, patys to nepastebėdami, ir vėl netapome „tyliąja dauguma”, kuri nebesipriešina laikmečio dvasiai? Kaip galėtume pasiekti, kad mūsų miestuose bei šalyse įvyktų dvasinis proveržis ir gilus pokytis?

Jobst Bittner remiasi savo gyvenimo patirtimi Tiubingene – universitetų mieste, tuometiniame nacionalizmo ideologiniame centre, iš kurio kilo egzekutoriai ir masiniai žudikai. Vadovaudamasis bibliniu-teologiniu, Bažnyčios istorijos ir psichologiniu aspektu, autorius atskleidžia, kas yra „tylos uždanga” ir kaip galime ją perplėšti.

Šiandien sekuliarusis pasaulis turi savų dievų, kuriais žavisi, garbina ir tiki. Tai ateizmas, scientizmas, reliatyvizmas, hedonizmas ir daugybė kitų. Pernelyg didelis susižavėjimas jais – didžiausias iššūkis Kristaus mokymui ir krikščionybei per visą jos istoriją. Šiuolaikinė kultūra nuvertina krikščioniškąją pasaulėžiūrą, ją atstumia, iš jos šaiposi, laiko nebeaktualia. Tapo madinga tikėjimą, tikinčiuosius ir viską, kas susiję su krikščionybe, viešai išjuokti ir sumenkinti. Ravi Zacharias ir Vince’as Vitale’is savo knygoje Jėzus ir sekuliarusis pasaulis priima mūsų laikų „-izmų“ iššūkį ir pateikdami daugybę įrodymų sumaniai gina Kristaus mokymą, kuris jau atlaikė tiesos, nuoseklumo ir laiko išmėginimus.

Ne paslaptis, kad šeimos irimas – viena opiausių mūsų visuomenės problemų, taip pat ir tarp krikščionių. Šioje knygoje autoriai, turintys per 30 metų sielovadinio darbo patirties, moko, kaip spręsti vedybines problemas ir šeimyninius konfliktus, vadovaujantis pasiaukojimu ir rūpinimusi kitais žmonėmis. Autoriai aptaria ne vieną reikšmingą šeimos gyvenimo sferą – vaikų auklėjimą, žmogaus seksualumą, bendravimo ir atleidimo svarbą, remdamiesi asmenine patirtimi pateikia praktiškų patarimų, kaip patenkinti visos šeimos poreikius.

Knygos įžangoje Sandfordai rašo:

„Mes nenurodome gairių, kaip šeimai pačiai atsistatyti. Tiesiog padedame suprasti, kaip nuolatos ir su džiaugsmu atgailauti, kad atpirkimas apimtų įvairias gyvenimo sferas, nes niekaip kitaip nepasikeisime. Viešpats mokė, nors atėjo ne mokytoju būti. Jis atėjo ne pavyzdžiu būti, nors juo ir buvo. Jis atėjo ne gydytoju būti, nors ir gydė. Jėzus atėjo mirti ir prisikelti. Todėl šios knygos tikslas – kiekvienam parodyti, kokia svarbi mirtis ir prisikėlimas. Tik tada išsilies Šventoji Dvasia ir atstatys krikščionišką šeimą.“