Philip Yancey – vienas talentingiausių mūsų kartos publicistų, prie akies pridėjęs į malonės žvaigždę nukreiptą teleskopą. Šioje knygoje jis išryškina gražiausius malonės aspektus ir parodo, kodėl ji verta skaitytojo dėmesio.

1987 metais Airijos Respublikos armija susprogdino vieną Belfasto prekybos centrą. Gordonas Vilsonas kartu su savo dvidešimtmete dukra atsidūrė po nuolaužomis, pusantro metro gylyje. Gordonas liko gyvas. Ir atrado jėgų atleisti. Sprogdintojams jis kalbėjo: „Netekau dukters, bet nelaikau pagiežos. Pikti žodžiai neprikels Merės Vilson. Šį ir kiekvieną vakarą melsiuosi, kad Dievas jiems atleistų.“ Šie žodžiai patraukė žiniasklaidos dėmesį. Žvelgdamas į vieno žmogaus skausmą, pasaulis pastebėjo žybtelėjusią malonę.

Malonė – išskirtinis bažnyčios bruožas. Ji yra tai, ko pasaulis negali pamėgdžioti ir kurio jam be galo trūksta, nes tik malonė suteikia viltį, kad šis nualintas pasaulis gali būti kitoks.

Yancey rašo, kad malonė nepateisina nuodėmės, bet brangina nusidėjėlį. Tikra malonė šokiruoja. Ji atrodo kaip nesusipratimas. Ji sudrebina nusistovėjusią tvarką ir ragina artintis prie nusidėjėlio, prisiliesti, pasigailėti ir suteikti viltį. Malonė atleidžia neištikimam sutuoktiniui, rasistui, vaiką išnaudojusiam niekšui. Šiandien ji myli AIDS užsikrėtusį narkomaną lygiai taip pat, kaip Jėzaus laikais gyvenusį muitininką.

Skausmas ir kančia mus sukrečia. Apėmus skausmui dėl ligos ar netekties mes neišvengiamai pradedame klausti, kodėl? už ką? Nepagydoma liga suserga vaikas, sudūžta lėktuvas. Kodėl tai turėjo įvykti? Instinktyviai mūsų žvilgsnis nukrypsta į Dievą. Ar Dievas negalėjo, o gal nenorėjo užkirsti tam kelio? Net ir žmonės, kurių kasdienybėje Dievui nėra vietos, pradeda klausti: „Kaip galėjo mylintis Dievas tai leisti?“ Krikščionys pasijunta Dievo, kuriuo pasitikėjo, apleisti ir išduoti. Kodėl Dievas iš viso leido mūsų kūnams jausti skausmą? Ką iš tiesų apie skausmą ir kančias sako Biblija? Kodėl nekaltieji kenčia? Kaip iškentė ir nepalūžo baisias traumas ar holokausto žiaurumus pergyvenę žmonės? Kaip mes galime padėti kenčiantiems? Kuo jiems gali padėti tikėjimas?

Į šiuos klausimus bandys atsakyti žymus autorius Philip Yancey, Lietuvos skaitytojams pažįstamas kaip knygos „Jėzus, kurio niekada nepažinojau“ autorius. Ieškodamas atsakymų iš šiuos klausimus, jis perskaitė gausybę knygų, lankėsi leprozoriume, kalbino visiškai paralyžiuotus sportininkus, metus laiko lankėsi nepagydomai sergančiųjų paramos grupėje, susirašinėjo su daugybe kenčiančių žmonių. Kai kurie jo atrasti atsakymai bus netikėti, kai kuriuos klausimus teks užduoti kitaip, kiti taip ir liks neatsakyti. Tačiau bet kuriuo atveju, į kenčiančius žmones ir į savo pačių skausmą pradėsite žiūrėti kitaip. Kai kurie šią knygą perskaitę žmonės sakė: „Ačiū Dievui už skausmą“.