Knygos “Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse” aprašymas
„Žmogus yra stilius. Šis žydų posakis tvirtina, kad žmogui ne vis vien, kas ir kaip – prigimtis šaukte šaukiasi stiliaus. Biblijoje žmogaus stilius nušvinta visai ne ant podiumų, o pačiais įvairiausiais atspalviais skleidžiasi per santykį su kitu asmeniu. Dargi yra ir Kitas (iš didžiosios K raidės), kurį vadiname Dievu. Kad ir kas nutiktų, šis Kitas veržiasi į žmogaus būvį su savo širdies svajone apie jį: būk-tapk pagal formulę „daugiau“!
Ieškodami vienas kito Biblijos vyrai ir moterys dažnai atsiduria kryžkelėse. Jose jie patiria visko – egzistencinių duobių ir neįtikėtinų jų įveikų, santykių griūčių ir reikšmingų naujų jų pradžių. Gyvenimo kryžkelėse peržengti tas duobes juos gena nenumaldomas kito asmens poreikis ir ilgesys. Kiekvienam aš reikia tu. Biblija žino – santykis nėra lengvas „užsiėmimas“. Čia pasakojimai apie vyrų ir moterų susitikimus, apie jų grūmimąsi už formulę „daugiau“, už žmogaus kaip asmens vertą stilių nėra sumeluoti. Tikriausiai kaip tik todėl, kad yra perdėm gyvenimiški, jie atpažįstami kaip nepaprastai aktualūs ir šiandienos žmogui.“
Ingrida Gudauskienė

Ingrida Gudauskienė – teologijos daktarė, biblistė. 1996–2004 m. specializavosi ir licenciato bei daktaro mokslo laipsnius biblinės teologijos srityje apgynė Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. Nuo 2004-ųjų Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos dėstytoja, dirba mokslinį ir ekspertinį darbą, veda biblinius mokymus vienuolijoms, seminarus mokytojams, skaito viešas paskaitas. Savanoriauja siekdama prisidėti prie Biblijos pažinimo ir jos kultūros puoselėjimo Lietuvoje.

„Meilė turi daug veidų. Ji kaip deimantas – turi daug plokštumų, bet visos atspindi grožį. Septynios pagrindinės meilės savybės, kartu sudėtos, formuoja mylintį žmogų, bet svarbi kiekviena savybė. Jei vienos trūks tavo santykiuose su kitais žmonėmis, neteksi kažko svarbaus.“
Tokiais žodžiais bestselerių autorius G. Chapmanas prabyla apie gerumą, kantrybę, atlaidumą, mandagumą, nuolankumą, dosnumą ir sąžiningumą. Remdamasis tikrais žmonių pasakojimais, jis atskleidžia, kokios kliūtys ir nesusipratimai iškyla tarpusavio santykiuose, pateikia patarimų, klausimų ir pratimų, kurie padeda įvertinti savo pranašumus ir silpnybes.
„Septyni meilės dėsniai“ – išminties vadovas visiems, norintiems mylėti ir būti mylimiems.
Septynios mylinčio žmogaus savybės nėra tik penkių meilės kalbų priedas. Jos sudaro kiekvienos meilės kalbos pagrindą. Kad bet kokiuose tarpusavio santykiuose mūsų meilė būtų veiksminga, turime naudotis šiomis septyniomis savybėmis.
Dr. Gary Chapmanas – populiarios knygų serijos „Penkios meilės kalbos“ autorius, lektorius, taip pat „Santuokos ir šeimos santykių“ bendrovės direktorius. G. Chapmanas keliauja po pasaulį vesdamas seminarus ir yra parašęs daugiau nei 20 knygų.

Autorius pristato per Tikėjimo metus subrandintas įžvalgas apie tikėjimo kelionę, būtiną kelionmaišį, kelio gaires ir klystkelius bei patikimus vedlius.
Tai jau antroji filosofijos daktaro, Bernardinai.lt vyriausiojo redaktoriaus Andriaus Navicko knyga.

Knyga, kurią laikote rankose, atkakli pastanga kelti klausimą: ką reiškia būti ne tik Kristaus gerbėju, bet ir Jo sekėju? Tai, kad šiandien garsiai skamba varpai, skelbiantys, jog krikščionybė vis menkiau keičia pasaulį ir yra išstumiama į paribius, pirmiausia susiję ne su islamo įsiveržimu į geografinį arealą, kuriame daugelį šimtmečių vyravo krikščionybė, ne su karingojo ateizmo išplitimu, bet su tuo, kad žmonės, įvardijantys save krikščionimis, tapo drungni, krikščioniška tapatybė išskydo.

Nors vis dažniau girdime apie persekiojamus Artimųjų ar Vidurio Rytų krikščionis, kuriems paprastai viešas tikėjimo išpažinimas reiškia sankcijas ar net kankinystę, tačiau dar kartą galime įsitikinti, jog krikščioniškoji tapatybė silpnėja ne ten, kur praliejamas krikščionių kraujas, bet ten, kur vadintis krikščionimi patogu, nes tai tereiškia tapatinimąsi su statistine dauguma bei galimybe iškilmingomis ceremonijomis papuošti svarbius gyvenimo įvykius. Nuo pat krikščionybės atsiradimo kankinių kraujas ir drąsus liudijimas, o ne valstybės „stogas“ yra krikščionybės vaisingumo prielaida.

Ši knyga – tai kvietimas į tikėjimo kelionę, priminimas, kad į Dievo tautą įsijungiame imdami mums skirtą kryžių ir eidami su Išganytoju, o ne išmokdami burtažodžių, praktikuodami ritualus, kurie esą gali Dievą padaryti „saviškį“.

Prieš du tūkstančius metų, kreipdamasis į Korinto bendruomenę, apaštalas Paulius rašė, jog vieni reikalauja stebuklo, kiti tikisi instrukcijų, leidžiančių įgyti didesnės galios, o mes, krikščionys, skelbiame Kristų, nukryžiuotąjį, kuris vienus piktina, o kitiems atrodo kvailystė.

Ar provokuojanti žinia apie Dievą, nužengusį į mūsų silpnybių tirštumą ir pašventinusį silpnumą ant aukštai virš galvų iškelto kryžiaus, vis dar yra vėtra, įsiveržianti į mūsų gyvenimus? Ar veikiau mes per du tūkstančius metų tapome tokie protingi, užsiauginome įspūdingus intelekto ir nuopelnų raumenis, jog šiandien į gyvenimą žengiame ne per Kryžių, bet per teisingą žinojimą ir savo nuopelnus?

Apaštalas Paulius tvirtino, jog krikščionį galime pažinti ne iš garsaus Viešpaties vardo kartojimo, net ne iš teisingų kalbų, bet iš gyvenimo kvapo. Žmogaus, kuris sutiko Gyvąjį Dievą, gyvenimas pradeda skleisti meilės kvapą. Nesvarbu, ar šis žmogus yra vergas, muitininkas, varguolis, pirklys, kariūnas, kalinys ar valdovas. Nesvarbu, kokia jo tautybė, politinės pažiūros, meninis skonis – svarbiausia yra tas kvapas, kuris patraukia kitų dėmesį, tampa iššūkiu ir kartu viltimi nuodėmės pelėsiais apaugusiame pasaulyje.