IV a. gyvenęs katalikų tikėjimo galiūnas šv. Atanazas yra sakęs: „Visi, kurie siekia dvasinės pažangos, imasi
dvasinio skaitymo.“ Žinoma, pirmiausia turi būti skaitomas Šventasis Raštas. O kokios dar dvasinės knygos
mums būtų pačios naudingiausios? Vienas didžiausių dvasinių Bažnyčios vedlių šv. Pranciškus Salezas,
atsakydamas į šį klausimą, patarė knygas dvasiniam skaitymui rinktis visuomet teikiant pirmenybę
autoriams, kurių „vardas prasideda raide „š“. Žinoma, jis turėjo galvoje šventuosius.
Tikiu, kad ir šv. Atanazui, ir šv. Pranciškui Salezui būtų patikusi ši knyga. Jos tikslas – lydėti tuos, kurie
siekia dvasinės pažangos. Joje skaitytojai atras daugybę meditacijų, jas parašė tie, kurių „vardas prasideda
raide „š“. Tačiau kad ši knyga pasiektų savo tikslą, skaityti ją turite lėtai, dėmesingai, su malda, atviru protu
ir širdimi.
Būtų geriausia, jei kasdien tuo pačiu metu skirtumėte laiko šiam dvasiniam skaitymui, nes knyga sudaryta
taip, kad visus metus kiekvieną dieną galėtumėte perskaityti po vieną meditaciją. Apmąstymai nėra susieti su
konkrečiomis datomis, tad galite pradėti skaityti ten, kur jums patinka. Vis dėlto skaitinių seka atitinka
keturias pagrindines Katalikų Bažnyčios katekizmo dalis: tikėjimo išpažinimą, krikščioniškojo slėpinio
šventimą, gyvenimą Kristuje ir krikščionišką ją maldą. Tad būtų naudingiau tekstus skaityti taip, kaip jie
pateikti.
Prieš imdamiesi skaityti, pasimelskite Šventajai Dvasiai, kad apšviestų jus savo malone. Tada paprašykite
šventojo, kurio tekstą tą dieną skaitote, kad jis jums pagelbėtų. Aš meldžiau šventųjų, kad padėtų man
surinkti šias meditacijas, tad jūs lygiai taip galite jų prašyti, kad padėtų jas suprasti ir pritaikyti gyvenime.
Kiekvienas skaitinys turi trumpą įžangą. Perskaičius meditaciją, jūsų prašoma Dievo akivaizdoje pasvarstyti,
ką sako šventasis. Šie klausimai skatina susimąstyti ne tik apie tai, kas apskritai sakoma perskaitytame
tekste, bet ir kas jame sakoma jums asmeniškai.
Galiausiai kiekvienos dienos meditaciją užbaigia su skaitiniu susijusi trumpa malda. Dauguma šių maldų
originalios, o kitos remiasi tradicinėmis katalikų maldomis. Žinoma, galite melstis ir savais žodžiais.
Taigi, rankose laikote knygą, kurioje sudėtos visiems metams skirtos gilios ir galingos šventųjų mintys.
Leiskite jiems padėti jums atsiliepti į mūsų Viešpaties kvietimą tapti šventiems. Prieš pradėdami skaityti šią
knygą, išmokite šv. Jono Eudo maldą: Jėzaus angelai ir Jo šventieji, melskite už mane, kad mūsų mylimas
Gelbėtojas suteiktų man naują malonę ir dovanotų naują meilę Jam, kad šiuos metus ir visą savo gyvenimą
paskirčiau vien tik Jo šlovės ir meilės tarnystei. Amen.
Paul Thigpen

Ištardami lemtingąjį „taip“, pradedate visą gyvenimą truksiančią kelionę ir svajojate, kad ji bus tobula. Tačiau kasdienio gyvenimo rūpesčiuose tobulos santuokos lūkesčiai itin greitai išblėsta. Ilgalaikė gyvybinga santuoka turi būti statoma ant tvirtesnio pamato nei tik romantiška meilė – jai reikia gyvenimą keičiančios Evangelijos jėgos.

TURINYS

Įvadas 2021 metų leidimui / 11

1 skyrius O ko tikėjotės? / 15
2 skyrius Priežastis toliau gyventi santuokoje / 31
3 skyrius Kieno karalystė? / 47
4 skyrius Diena iš dienos / 61

I ĮŽADAS Reguliariai išpažinti nuodėmes ir jas atleisti taps mūsų gyvenimo būdu
5 skyrius Nieko nenuslėpti – išpažinti nuodėmes / 79
6 skyrius Dovanoti skolas / 95

II ĮŽADAS Kasdien stengsimės tobulėti ir keistis
7 skyrius Ravėti piktžoles / 113
8 skyrius Sodinti / 129

III ĮŽADAS Kartu kursime tvirtą pasitikėjimo ryšį
9 skyrius Rizika pasitikėti / 149
10 skyrius Žmogus, vertas pasitikėjimo / 169

IV ĮŽADAS Įsipareigosime kurti meile grįstus santykius
11 skyrius Viskas, ko jums reikia – tai meilė / 187
12 skyrius Pasiruošę, norintys, linkę mylėti / 207

V ĮŽADAS Supratingai ir maloningai priimsime vienas kito skirtumus
13 skyrius Nuostabi malonė / 229
14 skyrius Iki saulės laidos / 245

VI ĮŽADAS Stengsimės apsaugoti savo santuoką
15 skyrius Plačiai atmerktos akys / 261
16 skyrius Parklupus ant kelių / 279
17 skyrius Garbinimas, darbas ir malonė / 301

Specialūs 2021 metų leidimo priedai
18 skyrius Evangelija, santuoka ir seksas (papildomas skyrius) / 327
19 skyrius Polas Tripas atsako į skaitytojų klausimus
(papildomas skyrius) / 345

Mokymų vadovas / 369

PAUL DAVID TRIPP (Polas Deividas Tripas),

Vestminsterio teologijos seminarijos tarnystės mokslų daktaras, yra pastorius,

reikšmingų apdovanojimų pelniusių knygų autorius ir tarptautinių konferencijų pranešėjas.

Tarp jo knygų – Lead, Reactivity ir bestseleriu tapęs kasdienių Biblijos apmąstymų rinkinys New Morning Mercies.

Jo pelno nesiekianti tarnystė įkurta tam, kad gyvenimą keičiančią Jėzaus Kristaus Evangelijos jėgą padėtų perkelti į kasdienybę.

Polas Tripas su žmona Luela gyvena Filadelfijoje, kartu užaugino keturis vaikus.

Pamokslininko Čarlzo F. Stenlio kasdienių Šventojo Rašto skaitinių knyga, skirta kiekvienai metų dienai. Joje autorius išmintingai ir dievobaimingai panardina skaitytoją į pamąstymus apie didįjį mūsų Dievą ir tą sunkų, tačiau nuostabų Kelią einančius artumoje su Juo rytą, dieną ir vakarą. Autorius, be kita ko, pažįstamas iš lietuvių kalba transliuotų radijo laidų “Prisilietimas”.

Šioje knygoje Jūs rasite žavinčius Didžiojo Pasakotojo pasakojimus. Savo palyginimus apie brangų perlą, pamestą pinigėli ar dirvoje paslėptus lobius Jis pasakojo gyvai ir nepaprastai įdomiai.
Anuomet, klausantis Jo pamąstymų apie gamtą ir gyvenimą, spurdėdavo paprastų žmonių širdys.
Šiandieną ir Jūs įsiklausykite į tuos gražius bei išmintingus, padrąsinančius ir pamokančius Jėzaus palyginamus ir tikrai rasite… Paslėptus lobius.

Ištrauka

PRATARMĖ

Kristus, Didysis Mokytojas, daugelį Savo pamokymų yra pateikęs gamtoje. Vaikščiodamas su mokiniais Palestinos kalvomis ir slėniais, ilsėdamasis prie ežero ar upės Jis alegoriškai sujungė dieviškąją tiesą su įprastais dalykais ar įvykiais, kuriuos pažįsta paprastas piemuo, statybininkas, artojas, keliautojas ar darbininkas. Įprasti dalykai buvo siejami su giliomis ir gražiomis mintimis – mintimis apie meilingą Dievo susidomėjimą mumis, apie dėkingą pagarbą, kuri Jam teisėtai priklauso, ir apie mūsų rūpestį vienas kitu. Taip įprasmintos dieviškosios išminties pamokos buvo įtaigios ir įspūdingos.
Šioje knygoje palyginimai yra sugrupuoti pagal temas, o jų dvasinės pamokos yra išplėstos. Knygos autorė gerai žinoma ir daugelio gerbiama. Kaip ir visi jos raštai, ši knyga kupina tiesos brangakmenių, ir daugeliui skaitytojų ji padės atrasti gilesnę kasdienio gyvenimo prasmę.
Pakartotinės “Kristaus palyginimų” publikacijos anglų ir kitomis kalbomis įrodė knygos populiarumą ir reikalingumą. Lėšas, kurias autorė gavo už šią knygą, ji paskyrė mokymo įstaigoms. Leidėjai taip pat nuoširdžiai palaiko šią idėją, todėl pelnas, kuris paprastai priklauso autoriui ir leidėjui, bus panaudotas mokymo skyriaus veiklai remti..
Po to, kai pertvarkytas ir iš naujo iliustruotas leidinys buvo išspausdintas 1923 metais, buvo galima išsaugoti knygą jos pradine forma, kurią naudojo tie, kurie ruošė “Elenos Vait raštų indeksą”. Todėl šio tomo spausdinimą tokia forma mielai priims tie, kurie dažnai naudojasi “Indeksu”, nes šio tomo puslapių numeracija atitinka originalaus leidimo puslapių “Indekso” numeraciją. Taip pat išlaikyta glausta forma, nes taip patogiau naudotis knyga. Mažinant knygos svorį ir apimtį iki minimumo, buvo praleistos puslapio dydžio iliustracijos ir tituliniai skyrių puslapiai. Šie praleistieji puslapiai paaiškina tai, kad atskirose vietose pasitaiko praleistų puslapių skaičių. Tačiau tekstas išlieka nepaliestas.
Leidėjai ir Elenos Vait publikacijų patikėtiniai nuoširdžiai trokšta, kad ši knyga tęstų savo misiją, trauktų skaitytojus pas Gelbėtoją ir geriau paaiškintų Jo mokymą.

TURINYS

Mokymas palyginimais
“Štai sėjėjas pasiruošė sėti”
“Pradžioje želmenį, paskui varpą”
Piktžolės
“Panaši į garstyčios grūdelį”
Kitos sėklos sėjimo pamokos
Panaši į raugą
Paslėptas lobis
Perlas
Tinklas
Nauja ir sena
Malda
Du maldininkai
“Nejaugi Dievas neapgintų Savo išrinktųjų teisių?”
“Šitas priima nusidėjėlius”
“Buvo pražuvęs ir atsirado”
“Palik jį dar šiais metais”
“Eik į kelius bei patvorius”
Atlaidumas
Prarastieji turtai
“Neperžengiama bedugnė”
Žodžiai ir darbai
Viešpaties vynuogynas
Be vestuvių drabužių
Talentai
“Darykitės bičiulių su apgaulinga Mamona”
“Kas gi mano artimas?”
Malonės apdovanojimas
“Pasitikti Jaunikio”

MOKYMAS PALYGINIMAIS

Kristaus mokymas palyginimais atskleidžia tą patį principą, kaip ir Jo misionieriškoji veikla žemėje. Tam, kad mes galėtume susipažinti su Jo dieviškuoju būdu ir gyvenimu, Kristus priėmė mūsų prigimtį ir gyveno kaip žmogus. Dieviškumas atsiskleidė per žmogiškumą; nematomą šlovę išryškino matomoji žmogiškumo forma. Žmonės galėjo sužinoti apie nežinomus dalykus per žinomus; dangiškieji reiškiniai buvo aiškinami remiantis žemiškaisiais reiškiniais; Dievas pasirodė prisidengęs žmogumi. Toks buvo Kristaus mokymas: nežinomi reiškiniai buvo iliustruojami žinomais; dieviškos tiesos – žemiškais dalykais, kuriuos žmonės geriausiai pažino.
Šventajame Rašte sakoma: “Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų Jis jiems nekalbėjo. Išsipildė, kas buvo per pranašą pasakyta: Aš atversiu Savo burną palyginimais, išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus” (Mato 13, 34.35). Gamtos reiškiniai paaiškino dvasinius reiškinius; gamtos reiškiniai ir Jo klausytojų gyvenimiška patirtis buvo sujungta su rašytinio Žodžio tiesomis. Taip pereidami nuo gamtos reiškinių į dvasinę sferą, Kristaus palyginimai kaip grandys tiesos grandinėje sujungia žmogų su Dievu ir žemę su dangumi.
Kristaus mokymas gamtos pavyzdžiais liudija tuos dalykus, kuriuos
padarė Jo rankos ir kurie turėjo tas savybes ir galią, kurią Jis suteikė. Visų sukurtųjų daiktų pradinis tobulumas buvo Dievo minties išraiška. Adomui ir Ievai Edeno gamta, sukurta pagal Dievo sumanymą, buvo kupina Jo pažinimo. Akys stebėjo išmintį, kurią priimdavo širdis; jie aptarinėjo su Dievu Jo kūrybos darbus. Kai šventoji pora peržengė Aukščiausiojo įstatymą, Dieviškojo veido spindesys nuslinko nuo gamtos veido. Nors dabar žemė yra išniekinta nuodėmės, bet ji vis dar išlieka graži nepaisant sugedimo. Akivaizdus Dievo įrodymas nėra sunaikintas; turime suprasti, kad gamta kalba apie savo Kūrėją.
Kristaus dienomis šios pamokos buvo užmirštos. Žmonės beveik nustojo atpažinti Dievą Jo darbuose. Žmonijos nuodėmės ir nuopuolis uždengė nuostabią kūrybą; ir užuot liudiję Dievą, Jo darbai tampa užtvara, kuri Jį slepia. Žmonės “Dievo tiesą iškeitė į melą ir lenkėsi bei tarnavo kūriniams, o ne Kūrėjui”. Taigi stabmeldžiai “tuščiai svarstydami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo” (Romiečiams 1, 25.21). Izraelyje žmogaus mokymas buvo naudojamas vietoj Dievo mokymo. Ne tik gamtos dalykai, bet ir pats aukojimas bei Šventasis Raštas – visa, kas buvo duota, kad atskleistų Dievą, – buvo taip iškraipyta, kad tapo Jo slėpimo priemonėmis.
Kristus siekė pašalinti viską, kas slėpė tiesą. Jis atėjo nutraukti šydą, kurį nuodėmė užmetė ant gamtos veido, ir atverti akims dvasinę šlovę, kurią turėjo atspindėti visa kūrinija. Jo žodžiai naujai atskleidė tiek gamtos, tiek Biblijos mokymą ir tai padarė nauju apreiškimu.
Jėzus nuskynė gražią leliją ir įteikė ją vaikams ir jaunuoliams; kol jie žiūrėjo į Jo jaunatvišką veidą, gaivinamą saulės šviesos ir Jo Tėvo palankumo, Kristus mokė juos : “Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena jų.” Po to sekė tvirtas užtikrinimas ir svarbi pamoka: “Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?” (Mato 6, 28-30)

Pamokslo ant kalno metu šie žodžiai buvo sakomi ne tik vaikams ir jaunuoliams, bet ir visiems susirinkusiems. Jie buvo sakomi miniai, kurioje buvo varginamų rūpesčių ir sunkumų, nusivylusių ir nuliūdusių vyrų ir moterų. Jėzus tęsė: “Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ – arba: ‘Ką gersime?’, – arba: ‘Kuo vilkėsime?’ Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.’ Po to, tiesdamas rankas į susirinkusią minią, Jis pasakė: ‘Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta’” (Mato 6, 28-33).
Kristus nori, kad mes regėtume tiesą kiekviename lelijos žiede ir kiekvienoje žolytėje. Jo žodžiai yra pilni pasitikėjimo ir siekia patvirtinti tikėjimą Dievu.
Toks gilus buvo Kristaus požiūris į tiesą, toks visaapimantis Jo mokymas, kad kiekviena gamtos detalė buvo panaudota tiesos iliustravimui. Vaizdai, kuriuos kiekvieną dieną regi akys, buvo susieti su tam tikra dvasine tiesa, o gamta įvilkta į Mokytojo palyginimų rūbą.
Ankstyvojo Savo tarnavimo metu Kristus dėstė žmonėms Savo mokymą tokiais paprastais ir suprantamais žodžiais, kad visi Jo klausytojai galėjo suvokti tiesas, kurios suteiktų jiems išminties išsigelbėti. Bet daugelyje širdžių tiesa neįsišaknijo, ir ji buvo greitai išrauta. “Aš jiems kalbu palyginimais dėl to,- sakė Jis,- kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. […] Šitos tautos širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau” (Mato 13, 13-15).
Jėzus troško atgaivinti susidomėjimą. Jis stengėsi pažadinti nerūpestinguosius ir įspausti tiesą į jų širdis. Mokymas palyginimais buvo populiarus, įkvėpė pagarbą ir prikaustė ne tik žydų, bet ir kitų tautų žmonių dėmesį. Nebuvo tinkamesnio mokymo, kurį Jis būtų galėjęs panaudoti. Jei Jo klausytojai būtų linkę pažinti Dievą, jie galėjo suprasti Jo žodžius, nes Kristus visuomet troško išaiškinti juos nuoširdžiam klausėjui.