Šventoji Hildegarda Bingenietė – smarkiai savo gyvenamąją epochą pralenkusi vienuolė. Pamokslininkė, gydytoja, kompozitorė, rašytoja kėlė ir tebekelia susižavėjimą savo krikščioniškojo liudijimo ryškumu, išminties turtingumu ir iškalbos dovanomis. Jos gyvenimo liudytojai aprašė daugybę jai būdingų dorybių, tokių kaip drausmė, pamaldumas, artimo meilė, nuolankumas, paklusnumas, santūrumas, skaistumas, gailestingumas ir apdairumas. Kai kurie taip pat minėjo Dievo jai suteiktas malonės dovanas: regėjimus, kontempliaciją, dvasinio vadovavimo dovaną ir maldos dvasią.
Hildegarda globoja mokslininkes, moteris, kurios rūpinasi savo dvasiniu ir intelektiniu tobulėjimu. Taip pat ji yra ligonių, dvasine ir fizine gerove besirūpinančių žmonių globėja.
Pirmoji knygelės dalis skirta šv. Hildegardos gyvenimui ir veiklai, o antroji – užtarimo maldoms, nes Hildegarda visų pirma yra užtarėja pas Dievą, kurios galime prašyti malonių kelyje į išganymą.

Meilės palaima.

Sakoma, kad Meilė – svarbiausias dalykas pasaulyje. Daug kas bandė Meilę vienaip ar kitaip apibrėžti. Iš tikrųjų – kas yra Meilė?

Apaštalas Paulius Pirmame laiške korintiečiams (tryliktame skyriuje) atskleidžia tikrąją Meilės esmę, jos gilumą. Meilė nėra vien jausmas ar pasitenkinimo pajauta. Didžiausia tikrosios Meilės palaima – tai džiaugsmas, kurį patiria žmogus atsiduodamas, dalindamas save kitiems.