Tai pirmoji tolimų reisų vairuotojo Nerijaus Drūlios krikščioniškos poezijos knyga. Skaitant eilėraščius netikėtai nuščiūva siela, pajutusi tą nepaprastai jautrų prisilietimą prie pačios širdis gelmių. Užgauta jautri styga skambiai suvirpa atsiliepdama į Viešpaties Dievo kvietimą artimai bendrauti. Gerumas, nuoširdumas ir draugiškas rūpestis žmogaus dvasine būkle kviečia skaitytojus atsiverti Meilei ir ją priimti į savo širdį. Šioje knygoje atgaivą savo sieloms ras ne tik religinės poezijos mylėtojai, bet ir meilės lyrikos mėgėjai.

Suklupai, kad regėtum, išgirstum,
Koks pasaulis tau duotas gražus.
Kad savąsias vertybes ištirtum,
Kad suprastu – tu Dievui brangus.

Tad pakvieski į širdį Aukščiausią.
Į gyvenimą savo pakviesk!
Dievo meilė pati nuostabiausia –
Padėkok už plakimą širdies.

Kaip teigia knygos autorius, daugelis tikinčiųjų linkę šiandien pažinti Viešpatį kaip Gelbėtoją, Gydytoją, Aprūpintoją ir valdančių save žmonių, t.y. karalių Karalių. Tuo tarpu Kristaus kaip paaukoto Švento Dievo Avinėlio nežino, nes gyvena tik dėl savęs (tik dėl savo šeimos, sutuoktinio, vaikų, vaikaičių ar dėl tų, kas jiems patinka) ir taip tampa Dievo priešininku.