Aprašymas
Antrasis pasakojimas apie medinuką Punčinelą, gyvenantį medinukų vemiksų šalyje.
Kai kiti medinukai pradėjo varžytis, kas turės daugiau dėžučių ir kamuoliukų, ir Punčinelui pasirodė, kad ir jam jų reikia. Jų turėdamas jis jautėsi esąs ypatingas – kol nesuvokė, kad jam skauda rankas bandant jų nepamesti, kad yra be galo pavargęs nuo pastangų daugiau jų uždirbti.
Užklydęs į medinukų kūrėjo Elio dirbtuvę, jis suprato, kiek daug neteko, kad jų turėtų. Iš jo Punčinelas išgirdo žodžius, kurių jam reikėjo labiausiai: „Tu esi ypatingas ne dėl daiktų, kuriuos turi, bet todėl, kad esi mano.”
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.