Laisva nuo ekranų vaikystė

Aprašymas

Jei šiais laikais auginate vaikus, greičiausiai patiriate vidinius debatus, svarstydami, kiek gi leisti savo atžaloms skęsti telefonų ekranuose. Instinktyviai nerimaujame, tarsi nujausdami, kad tai veda ne į patį geriausią rytojų, bet nežinome, kaip rasti aukso vidurį – kiek riboti laiką prie ekranų ir kaip sudominti vaiką tikru gyvenimu. Atrodo, kad kovojame su milžiniška jėga, kuri stipresnė už mūsų pačių valią. Juk bandome suvaldyti produktus, kurių kūrimui ir tobulinimui išleisti milijardai dolerių, kuriuos šlifavo gausybė programuotojų, siekdami vienintelio tikslo – kuo ilgiau prikaustyti mūsų dėmesį.
Tėvai pastebi, kad po ilgo maratono prie ekranų vaikai tarsi praranda kibirkštį – kūrybiškumas blėsta, sunku susikaupti, o nuotaikos tampa kaip amerikietiški kalneliai. Jie vis rečiau išbėga į lauką, pamiršta laisvus, vaizduotės kupinus žaidimus, nebemoka užmegzti nuoširdaus ryšio su kitais žmonėmis, o virsta pasyviais skaitmeninio turinio vartotojais.
Apibendrindama savo ir kitų šeimų patirtį, pokalbius su pedagogais ir vaikų raidos specialistais bei remdamasi gausybe šaltinių, autorė knygoje išsamiai analizuoja, kaip ilgalaikis buvimas prie ekranų veikia vaikų fizinę, neurologinę, emocinę ir socialinę raidą.
Knygoje „Laisva nuo ekranų vaikystė“ rasite praktinių patarimų, kaip kitos šeimos sprendė šias dilemas, kokias ribas nustatė mažyliams, pradinukams ar paaugliams, norintiems naudotis skaitmeniniais įrenginiais, ir kaip joms pavyko sugrąžinti vaikus į kiemą bei įkvėpti juos žaidimams gyvai.
Tikrame, o ne skaitmeniniame pasaulyje augantys vaikai vystosi natūraliai, laisvai ir visapusiškai. Jie ugdo svarbiausius gyvenimo įgūdžius, stiprina sveikatą, emocinį atsparumą ir kuria tikrus, šiltus prisiminimus, kurie lydi visą gyvenimą. Skaitmeninė vaikystė gali atrodyti patogi ir įdomi, tačiau ji dažnai atima iš vaikų tai, kas svarbiausia – tikrą, pilnakraujį gyvenimą.