Aprašymas
Gyvenimas išties keistas. Ir kuo daugiau gyveni, tuo daugiau keistenybių pastebi. Štai, kad ir tai, jog turtingiausių šalių gyventojai augina mažiausiai vaikų, o tie, kurie mažiausiai turi, daugiausia dalinasi. Tikriausiai ne aš viena suklūstu skaitydama Evangeliją ir girdėdama Jėzų, lyg mįsles savo mokiniams beriantį. O tie taip ir lapsi ausimis. Ką čia mokytojas norėjo pasakyti? Sunkiausia dalis tenka fariziejams, tiems, kurie aiškina Raštą ir apsimeta viską žiną. Juk jiems pridera turėti visus atsakymus:
„Tie, kurie bandys išsaugoti gyvybę, praras ją, o tie, kurie praras – išsaugos ją.“
Kas čia per painiava. Bet atrodo, kad Jėzui niekada nebus gana stebinti, jis mena mįsles vieną po kitos. „Tas kuris norės būti pirmutinis, bus paskutinis…“
„Iš neturinčio bus atimta, o turinčiam bus pridėta.“
Atrodo, visi teiginiai prieštarauja gyvenimo logikai, savisaugai ar sveikam protui ir vis dėlto jauti, kad Viešpats duoda tau siūlo galą ir liepia sekti, mainytis, prisipažinti esant mažai te suprantančiam. O čia jau tikras išbandymas mūsų didybei.
Kas gi prisipažins esąs nuogas, nesuprantąs gyvenimo, klystantis. Juk tai ne lygis. Išdidumas ir teisuoliškumas niekada neleis tapti mažam, besimokančiam. Neduok Dieve, kiti pamatys tave silpną, nesėkmingą, su trūkumu. Poza ir noras pasistatyti šioje žemėje rūmą, pačiam susitvarkyti gyvenimą dažną gyvenimo pabaigoje palieka pliką ir praradusį viską. Tik nuoširdus, vaikiškas mažumas ir nuolankumas leidžia mums pralįsti po adatos skylutę į Dievo karalystę, ir artėjant Kalėdoms imi ir aptinki savo didžiausią viltį užgimstant tavo gyvenimo tvarte.
Imi ir nustembi, kokia šiluma padvelkia, kai nusilenkusi prisipažįsti klydus ar kitą užgavus, ne taip supratus. Paradoksalu, bet tik nusižemindami augame.
Žiemos numeryje kviečiu stebėtis Dievo keliais žmonių gyvenimuose.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.